Emocinė saugumo bazė

Ar pagalvojote kada, kodėl kartais žmogus nesijaučia saugus savo artimoje aplinkoje? Arba kodėl vieni žmonės labai pasitiki kitais žmonėmis, o kiti yra itin nepatiklūs? Ar visi mes jaučiamės priimti ir suprasti? Mylimi? Ar visuomet galime dalintis savo jausmais su kitais asmenimis ir jaustis saugiai? Kodėl vieni geba susidoroti su iškilusiais sunkumais, kiti ne? Arba galiausiai kodėl vieni taip pasitiki savimi, o kiti visiškai neturi pasitikėjimo savimi?

Nors mūsų gyvenime yra itin daug faktorių nuo kurių priklauso mūsų savijauta, emocinė būsena, pasitikėjimas savimi ar kitais, tačiau šiuose savo užrašuose norėčiau pakalbėti apie emocinę saugumo bazę. Jei skaitėte mano užrašus apie prieraišumo tipus, ir kaip jie susiję su mūsų kuriamais santykiais dabartyje, pastebėjote, kad prieraišumas formuojasi saugumo pagrindu. Emocinio saugumo bazė ir prieraišumas yra dvi neatsiejamos sąvokos, tai yra dvi glaudžiai susijusios teorijos, kurių pradininkas yra John Bowlby. John Bowlby pirmasis pradėjo tyrinėti emocinio saugumo koncepciją.

Noriu trumpai priminti, kad prieraišumo teorija teigia, kad mes linkę susieti ankstesnes patirtis ir santykius, su dabartinėmis emocinėmis reakcijomis. Tos ankstesnės patirtys pradėjo formuotis dar mūsų kūdikystėje ir formavosi vaikystėje, o ankstesni santykiai vystėsi su kitais asmenimis, dažniausiai tai buvo mūsų tėvai, mama arba tėtis.

Jei ankstesni santykiai buvo saugūs ir patikimi, mes esame linkę ir šiuo metu, dabartinius santykius laikyti taip pat saugiais ir patikimais. Tačiau, jei ankstesniuose santykiuose buvo patirti trauminiai įvykiai arba santykiai nebuvo patikimi, mes linkę laikyti dabartinius santykius nesaugiais ir nepatikimais. Prieraišumo teorija ir emocinė saugumo bazė yra susijusios, nes mes linkę kurti savo emocinę saugumo bazę ankstesnių patirčių ir santykių su kitais asmenimis pagrindu. Jei šie, dar vaikystėje formuojami santykiai buvo patikimi ir saugūs, tai padėjo mums kurti stabilią emocinę saugumo bazę, jei šie ankstyvieji santykiai nebuvo patikimi arba buvo trauminiai, tai galėjo sukelti problemų ir trukdyti emocinės saugumo bazės kūrimui ateityje. Taigi, emocinė saugumo bazė formavosi kartu su prieraišumu.

Kas tai yra emocinė saugumo bazė?

Psichiatras, psichoanalitikas J. Bowlby savo darbuose aprašė emocinio saugumo sąvoką, kaip natūralų kūdikio/ žmogaus polinkį formuoti stiprius emocinius ryšius su kitais asmenimis, kurie yra svarbūs jo gyvenimui, ypač su artimais šeimos nariais, tokiais kaip mama ir tėtis.

Emocinė saugumo bazė reiškia, kad mes turime emocinę palaikymo sistemą, kuri padeda mums susidoroti su stresu ir sunkumais, kurie kyla mūsų gyvenimo kelyje. Tie sunkumai gali būti susiję su įvairiomis sritimis, tiek šeimoje, tiek bendrystėje su draugais, artimaisiais, bendradarbiais ir kitais asmenimis.

Emocinė saugumo bazė tai yra mūsų suvokimas apie savo vidines emocijų būsenas. Ši emocinė saugumo bazė mumyse pradeda kurtis dar ankstyvojoje vaikystėje, kūdikystėje, kurios pamatas yra mūsų patirtų santykių su mums svarbiausiais žmonėmis, mama ir tėčiu kokybė. Jei vaikystėje patyrėme daug trauminių įvykių arba mūsų santykiai su pačiais artimiausias žmonėmis/ tėvais nebuvo patikimi, tai galėjo paveikti mūsų emocinę saugumo bazę, kuri galėjo nesiformuoti tinkamai. To pasekmė gali būti tai kad šiandien turime emocinių problemų, tokių kaip pavyzdžiui depresija, nerimas, stresas. Ir atvirkščiai jei mumyse susiformavo saugi emocinė bazė, tai mums padidino savivertės jausmą, mes gebame kontroliuoti savo emocijas ir priimti sprendimus, kurie remiasi mūsų vidiniais jausmais, išgyvenimais ir pasitikėjimu.

Ankstyvame amžiuje tėvai, kurie buvo jautrūs ir reaguojantys į mūsų emocijas, padėjo mums, būnant vaikais, formuoti mūsų emocinę saugumo bazę. Tai reiškia, kad kai mes verkėme, tėvai ar kiti artimiausi asmenys padėjo mums sušvelninti mūsų emocijas, tėvai padėjo mums suprasti, kad yra pasirengę padėti ir palaikyti mus. Visa tai padėjo mums mokytis, kaip valdyti savo emocijas ir spręsti problemas, o mes savo ruožtu kūrėme savo patikimumo ir saugumo jausmą, kuris yra būtinas emocinei saugumo bazei formuotis. Tokios patikimos ir saugios emocinės sąlygos yra labai svarbios vaiko psichologiniam vystymuisi ir gebėjimui susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Šiandien jau žinome, kad tėvų santykių kokybė, jų asmeninės savybės taip pat darė įtaką mūsų emocinio saugumo bazės formavimuisi. Jei mūsų tėvai buvo konfliktuojantys, nesutariantys tarpusavyje tai mes būdami vaikai dažniau buvome pažeidžiami, kas sukėlė grėsmę mūsų kaip vaikų saugumui. Šiandien atliekamuose tyrimuose jau pastebėta, kad emocinis nesaugumas yra stipriai susijęs su vaikų elgesiu. Paprastai vaikas, kuris jaučiasi nesaugus patiria didesnį baimės jausmą. O tai kaip vaikas išreiškia savo nesaugumo jausmą yra labai individualu, tačiau tai gali pasireikšti tiek agresijos protrūkiais, tiek depresijos simptomais, tiek nusikalstamumu ar narkotinių medžiagų vartojimų, anti-socialumu, mintimis apie savižudybę. Taigi, ši teorija, patvirtina ir kitas teorijas, kurios kalba apie tai, jog vaikų elgesys remiasi tuo ka jie mato, girdi, jaučia namuose.

Kaip ugdėsi mūsų emocinė saugumo bazė?

Turbūt jau supratote, kad kai mes buvome maži, mums buvo itin svarbus emocinis saugumas kuris yra labai svarbus ir vystymosi aspektas. Emocinis saugumas leido mums jaustis saugiai, ramiai. Tai jausmas, kai žinai, kad šalia esantis žmogus tave myli ir tau padės, kai žinai, kad gali juo pasitikėti. Įgiję emocinį saugumą, mes tapome gebantys geriau susidoroti su iššūkiais ir stresu. Būtent emocinis saugumas padėjo mums lavinti socialinius įgūdžius ir gebėjimą bendrauti su kitais vaikais/ žmonėmis. Yra keletas būdų kaip mūsų emocinė saugumo bazė vystėsi.

Mūsų tėvai, mama ir tėtis ar kitas mus užauginęs artimas asmuo suteikė mums saugumo jausmą.

Mūsų tėvai, mama ir tėtis ar kitas mus užauginęs artimas asmuo suteikė mums saugumo jausmą. Jis buvo pasiekiamas, tuomet kai mums jo reikėjo labiausiai. Į mūsų poreikius buvo reaguojama, mes buvome maitinami, apgaubiami meiliomis švelniomis rankomis. Kai mums buvo sunkūs periodai, mes turėjome "petį". Pamenu, mano dukrą mokykloje užgauliojo kiti vaikai. Ji man keletą kartų apie tai pasakojo. Kaip mama ne iš karto žinojau kaip elgtis, nes pirmoji dukra niekada nenorėjo, kad eičiau į mokyklą ir "aiškinčiausi" situacijos. Aš nesiimu spręsti šiandien ar tai buvo paslėptas pagalbos šauksmas ar iš tiesų ji nenorėjo, bet šį kartą buvo kitaip. Galvoju, kad čia ir buvo, mano kaip mamos pajautimas ar reikia eiti ar ne. Šį karta aš užsimojau "pamokyti" skriaudėjus :) Suprantate, kad pamokyti, tai nereiškia, fizinio smurto, tai reiškia tik pokalbį su "skriaudėjais". Nusprendžiau tik pasiaiškinti kas vyksta mokykloje. Nuo tos dienos, kai aplankiau tuos berniukus, pakalbėjau su jais, pakalbėjau su mokytoja, užgauliojimai baigėsi. Šį įvykį mano dukra prisimena dar ir dabar, o vieną kartą ji man paatviravo, kad ji pasijautė... vaikiškais žodžiais tariant: "man labai patiko, kad tu nuėjai ir mane užgynei". Aš supratau, kad mano vaikas pasijautė saugus ir kaip jai tai buvo svarbu, kad aš nueičiau ir tai padaryčiau. Dabar ji žino ne tik iš mano žodžių, bet ir iš mano veiksmų, kad mama ją "užgins". Taigi, tuomet kai mus tėvai "pajausdavo", kai mes jautėmės kaip už sienos, kai žinojome, kad mes galime jais pasitikėti, tuo metu vystėsi mūsų emocinė saugumo bazė. Saugumas. Mažiau baimės, daugiau džiaugsmo ir pasitikėjimo.

Labai svarbūs buvo etapai, kai tėvai suprasdavo mūsų jausmus.

Bendravimas.

Be abejonės tėvai mums buvo pavyzdžiais!

Tylėk! Baik žliumbti man pagal ausį!"

Tėvai mums mokė pažinti savo emocijas arba ne. Kartais mes net nežinojome ką jaučiame, ar tai pyktis ar tai baimė ar liūdesys. Mūsų tėvai gal būt padėjo mums tai suprasti, pavyzdžiui sakydami, "aš suprantu, kad šiuo metu tu esi liūdnas". Kaip tu jautiesi šiandien? Kas tavo dienoje nutiko geriausio? O kas blogiausio? Kaip dėl to jauteisi? Ar tu pyksti? O gal tu liūdi? Ar esi laimingas? Kaip manai, ką mes galėtume nuveikti, kad tavo nuotaika taptų geresnė, o liūdesys praeitų? Štai lydint tokiems tėvų klausimams, pastebėjimams mūsų vaikystėje taip pat vystėsi mūsų emocinė saugumo bazė. Ir atvirkščiai, jei vaikystėje neišmokome pažinti savo jausmų, greičiausiai suaugę sunkiai galėsime įvardinti savo jausmus. Bet norėčiau pabrėžti, kad to galima išmokti :)

Kodėl yra svarbi emocinė bazė?

Taigi, kodėl mums yra svarbi mūsų emocinė saugumo bazė? Saugi emocinė bazė yra labai svarbi mūsų gerovei ir emociniam bei psichologiniam stabilumui. Ji leidžia mums geriau tvarkytis su iššūkiais, suvokti savo jausmus ir reakcijas, bei geriau priimti sprendimus. Čia yra keletas priežasčių, kodėl reikalinga saugi emocinė bazė:

Gerovė: Sveika emocinė saugumo bazė padeda palaikyti mums gerą fizinę ir psichologinę gerovę. Ji padeda išvengti per didelio streso, nerimo, depresijos, bei susidurti su gyvenimo iššūkiais.
Geri santykiai: Saugi emocinė bazė yra svarbi siekiant gerų santykių su kitais žmonėmis. Turėdami sveiką, išvystytą emocinę saugumo bazę, mes turime ir sveiką savijautą, todėl esame daug malonesni ir atviresni kitų žmonių atžvilgiu.
Mes suprantame save: Sveika emocinė saugumo bazė padeda mums suprasti savo jausmus, reakcijas ir troškimus. Galime sakyti, kad tai yra pamatas leidžiantis mums suvokti savo stiprybes ir silpnybes.
Emocinis intelektas: Sveika emocinė saugumo bazė tai reiškia aukštą emocinį intelektą. Tai reiškia, kad mes galime suvokti savo ir kitų žmonių emocijas. Mes gebame jas valdyti, kas padeda mums kurti naujus kokybiškus santykius, taip pat padeda mums siekti savo iškeltų tikslų.
Savivertė: Saugi emocinė bazė leidžia mums labiau pasitikėti savimi. Savivertė mums padeda vertinti situacijas. Jos pagalba, mes tikime, kad susidorosime su tam tikrais iššūkiais. Mes pasitikime savimi, ir žinome, kad esame verti to ką turime, mes esami verti, kad mus mylėtų, kad su mumis būtų. Mes žinome, kad sugebėsime atlikti vienus ar kitus dalykus, nepriklausomai nuo aplinkybių. Būtent savivertė mums padeda lengviau susidoroti su kylančiais sunkumais, kai mes žinome, tikime, kad viską mes galime.

Visos šios priežastys rodo, kad saugi emocinė bazė yra svarbi mūsų gerovei, sėkmei ir laimės jausmui. Todėl mums ir dabar, kai jau esame suaugę, reikėtų stengtis išsaugoti, sustiprinti savo emocinę saugumo bazę. Tai yra vienas iš svarbiausių saugumo aspektų, būtent saugi emocinę bazė leidžia mums šiandien kurti sveikus ir kokybiškus santykius, sėkmingą gyvenimą ir puikią savijautą.

Ar visi turi emocinę saugumo bazę?

Visi mes esame skirtingi ir turime savo unikalų emocinį bagažą. Yra siektinas reiškinys, kad kiekvienas asmuo turėtų emocinę saugumo bazę - tai yra supratimą, pasitikėjimą tiek savimi tiek kitais, tikėjimą kad jie yra mylimi, priimti, suprasti ir saugūs savo emocinėje erdvėje.

Tačiau, deja, ne visi mes turime emocinę saugumo bazę. Kai kurie iš mūsų esame apleisti, nepriimami ir neturėjome galimybės kurti savo saugios emocinės bazės vaikystėje. Bet nenuogąstaukite, emocinę bazę galima kurti net ir suaugus. Be abejo geriausias bendrakeleivis atkuriant mūsų emocinę bazę būtų psichologas, psichoterapeutas. Būtent šie specialistai gali padėti susidoroti su emocinėmis problemomis ir susikurti saugią emocinę bazę dabar.

Kaip sužinoti ar turi emocinę saugumo bazę?

Nėra specialaus testo, kuris galėtų nustatyti ar išmatuoti emocinę saugumo bazę. Tai yra daugiau subjektyvi sąvoka, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus patirties, poreikių ir gyvenimo situacijos. Tačiau yra keletas klausimų, kuriuos galima pateikti sau. Atsakius į šiuos klausimus, ir pritaikius žinias iš ką tik perskaitytų užrašų, mes galime susidaryti bendrą vaizdą apie mūsų turimą emocinę saugumo bazę. Štai keletas klausimų, kuriuos galite užduoti sau:

Ar aš jaučiuosi mylimas ir priimtas?
Ar turiu žmonių, su kuriais galiu pasitikėti ir dalintis savo mintimis ir jausmais?
Ar jaučiuosi saugus savo aplinkoje?
Ar žinau kaip susidoroti su sunkumais, stresu?
Ar vertinu save, ar pasitikiu savimi?

Atsakę į šiuos klausimus, mes galime suprasti apie savo emocinio saugumo bazę ir jos kokybę. Kaip ir minėjau anksčiau emocinė saugumo bazė gali būti ugdoma. Jei mums atrodo, kad mūsų emocinė saugumo bazė yra silpna ar jos visai neturime, mes galime priimti sprendimą ją tobulinti. Čia panašiai kaip nusprendus išmokti groti pianinu, mes nusprendžiame ir darome. Pradedame. Išvystę emocinę saugumo bazę mes jausimės saugesni, labiau pasitikintys tiek kitais tiek savo emocijomis. Emocinės saugumo bazės ugdymas yra procesas, kuris labai priklauso nuo mūsų aplinkos, gyvenimo sąlygų. Kartais mums gali prireikti daugiau laiko ir pastangų nei kitiems, tam kad sutvirtėti emocinėje plotmėje. Mes nusprendžiame ir einame savo tikslu į priekį. Žinoma, kaip ir minėjau, psichologo/ psichoterapeuto pagalba čia itin praverstų.

Individuali psichologo konsultacija

Užsakyti

Kaip sukurti savo emocinę saugumo bazę dabar, kai esu suaugęs?

Sukurti savo emocinę saugumo bazę yra daug sudėtingiau nei tiesiog eiti nuo vieno punkto iki kito. Tai yra ilgas ir nuoseklus procesas, kuris apima mokymąsi, savęs pažinimą ir darbą su savimi. Štai keletas praktinių patarimų, kaip galite sukurti savo emocinę saugumo bazę suaugus.

Mokykitės iš praeities: prisiminkite savo praeitį. Pabandykite suvokti ką patyrėte. Kaip jus paveikė šie potyriai ko iš to išmokote? Iškelkite sau klausimą, kokios yra Jūsų stiprybės? Kaip galite šiandien panaudoti savo patirtį ir turimus įgūdžius tam, kad stiprinti savo emocinę saugumo bazę?
Atkreipkite dėmesį į savo emocijas: Būkite atviri sau, pasistenkite atpažinti savo emocijas kasdienybėje ir stebėkite, kaip jos jus veikia. Išmokite ne tik atpažinti, tačiau ir priimti savo jausmus, o ne jų vengti arba slėpti.
Raskite ryšį su savo vidumi: Skirkite laiko, kad galėtumėte susipažinti su savimi ir savo vidiniu pasauliu. Tai gali būti tiek mokymąsi meditacijos, tiek savęs pažinimo pamokos. Rašykite apie save, galvokite apie save, kas Jus daro laimingu, kada būnate laimingas ir pan.
Stiprinkite savo santykius su kitais: Geri santykiai su kitais gali padėti Jums jaustis saugiais ir palaikomiems. Užmegzkite stiprius ir sveikus santykius su savo artimaisiais, draugais ir bendruomenės nariais.
Ieškokite pagalbos. Susikurkite sistemą, kaip galite sau padėti: Tai gali būti psichologinė pagalba, įvairių jums tinkančių rūšių terapijos, socialinės veiklos, savanorystė. Raskite tai kas tinka Jums ar tai būtų psichologinė parama, terapija ar kitos socialinės paslaugas ar veiklos. Ieškokite to, kas padeda Jums jaustis saugiems ir palaikomiems.

Visi šie patarimai gali padėti jums sukurti savo emocinę saugumo bazę, tačiau pats svarbiausias dalykas yra vidinis darbas tai yra būti kantriam ir užsispyrusiam, tam kad pasiekti savo tikslo. Pasiekti tai kas geriausia jums. Kartais tai gali atrodyti neįmanoma, per daug sunku, tačiau tik pasitelkus visas savo vidines jėgas ir svarbiausią pasitelkus didžiulį norą, Jums pavyks.

Apibendrinant

Emocinė saugumo bazė yra susijusi su ankstyvaisiais vaikystės metais ir yra svarbus socialinio, emocinio ir kognityvinio vystymosi aspektas.
Emocinė saugumo bazė padeda žmonėms jaustis emocionaliai saugiais, pasitikinčiais savimi ir mylimais.
Emociškai nesaugios patirtys ankstyvoje vaikystėje gali turėti įtakos žmogaus elgesiui, santykiams ir emocinei sveikatai vėlesniame gyvenime.
Gerinti emocinę saugumo bazę galima per ankstyvojoje tėvystėje per ankstyvojo gyvenimo patirtis. Suaugus pasitelkiant įvairias terapijų formas, mokantis reguliuoti savo emocijas.
Sėkminga emocinė saugumo bazė gali padėti asmeniui suvokti savo jausmus, reguliuoti savo emocijas ir kurti stabilius ir sveikus santykius su kitais žmonėmis.

Jūsų J.

Rezervuok laiką sau