Gerumas kaip meilės komponentas.
- Jolita Sorokinaite
- 2023-08-07
- 14 min. skaitymo
Atnaujinta: 2024-11-05
Šiek tiek apie meilę.
Įsimylėjimas yra vienas iš pagrindinių komponentų sujungiančių du žmones. Ko gero esame visi girdėję posakį "Meilė iš pirmo žvilgsnio". Žinoma galima būtų diskutuoti kiek tai iš tiesų yra Meilė, o kiek įsimylėjimas, bet visi žinome, kad tai jausmas užplūdęs mus, o tiksliau sakant hormonų kiekis vienų metu užplūdęs mus netikėtai ir "darantis tvarką" mūsų galvose. Dopaminas sukeliantis susidomėjimą ir troškimą būti arti, adrenalinas sukeliantis fizinę reakciją, susijaudinimą. Oksitocinas, vadinamas meilės hormonu sukeliantis artumo pojutį, ryšį. Šis padidėjęs hormonų kiekis, kurį juntame įsimylėjimo periodu, ima mažėti po tam tikro laiko, kuris svyruoja nuo šešių mėnesių, o kartais net iki dviejų metų. Tuomet galime kelti klausimą, o kas tuomet kai hormonų kiekis mūsų organizme stabilizuojasi?
Galimi keli scenarijai, vienas iš jų, kuomet staiga supranti, kad šis žmogus yra visiškai neįdomus, nepatrauklus ir asmuo, dar prieš keletą mėnesių jautęs visišką įsitraukimą į santykius, šiandien staiga nebejaučia visiškai nieko. Toks asmuo paprastai ir pats negali paaiškinti dėl ko taip atsitiko. Tokiu atveju dažniausiai santykiai ir baigiasi. Kitas galimas scenarijus, kai mes pradedame matyti asmens minusus, mus pradeda erzinti tam tikri dalykai, tačiau mes esame linkę į tolimesnius santykius, mes jaučiame meilę, ne tokią aistringą ir beprotišką, kadangi mūsų įsimylėjimas perėjo į kitą meilės lygmenį. Mano manymų šiame lygmenyje, kuomet perdėtas hormonų antplūdis mūsų nebeveikia, mes apsisprendžiame ar mylėti toliau tą žmogų ar ne. Taigi, mylėti kitą asmenį tai apsisprendimas. Mes apsisprendžiame eiti su pasirinktu žmogumi toliau, net ir tuomet kai mus pradeda erzinti tai, kad jis kramto nagus ar kartais neišplauna puodelio išgėręs kavos. Apsisprendimas būti kartu, reiškia mokytis kartu, ištverti kartu. Ne po vieną, tačiau kartu. Duodami santuokos įžadus mes sakome ir laimėje ir nelaimėje, lyg sufleruojame, kad santykiai, šeima, tai nėra tik laimė ar tik nelaimė.
Tardami įžadus, sutuoktuvių metu mes sakome "Myliu". Bet ko gero retas, kuris suvokiame, kad pasakyti myliu neužtenka. Mes galime dieną iš dienos savo mylimajam ar mylimajai kartoti "myliu" tačiau jis tokiu nesijaus. Taigi, mes galime sakyti žodžiais, kad mylime, tačiau nedaryti dėl to nieko. Noriu pasakyti, kad pasakymas "myliu" nieko nereiškia kai nėra veiksmų. Meilė tai nėra tik žodžiai, meilė tai darbas. Erich Fromm savo knygoje "Menas mylėti" įvardijo: meilė yra menas. Iškeldamas prielaidą, kad meilė yra menas, autorius konstatuoja, kad tuomet tam reikia žinių ir pastangų. Meilė tai nėra tik jausmas, kurį mums dovanoja atsitiktinumas, nors šiame amžiuje ko gero rasime begalę žmonių, kurie tiki, kad meilė tai tik jausmų rinkinys.
Kita įdomi detalė yra ta, kad daugelis žmonių meilės uždavinį suvokia pirmiausiai kaip tapti mylimu, o ne kaip tapti myličiu ar gebančiu mylėti. Tapti mylimais žmonės siekia įvairiais būdai, vieni stengiasi didinti savo sėkmę, valdžią, turtą. Pasak Fromm tai dažniausiai bando daryti vyrai. O kiti siekia patrauklumo, rūpinasi savo kūnu, drabužiais, pasak Fromm tai daro dažniau moterys. Mes jaučiasmės mylimi arba ne. Be abejonės yra svarbu jaustis mylimu, tačiau kur kas svarbiau išmokti mylėti savo artimą. Kai du žmonės išmoksta mylėti vienas kitą, tuomet abu ir jaučią tą "mane myli" jausmą. Štai tokia ta santykių ir meilės poroje paslaptis.
Meilė tai apsisprendimas.
Taigi, apsisprendimas mylėti reiškia, kad mums teks atsiraitoti rankoves ir šiek tiek padirbėti. Mums neužteks tik pasakyti "myliu". Mums teks mokytis mylėti savo mylimąjį ne tik žodžiais, kas be abejo yra svarbu, tačiau ir veiksmais. Šiam straipsniui mane įkvėpė G. Chapman, psichologas rašytojas, kuris parašęs knygą "Penkios meilės kalbos" taip pat papildė mus visus žiniomis ir mintimis apie septynis meilės dėsnius. Aš įvardinčiau kaip komponentus, kurie yra neatsiejami nuo meilės. Chapman savo knygoje "Septyni meilės dėsniai" išskyrė tokius meilės komponentus, kuriuos jis pavadino net paslaptimi: Gerumas; Kantrybė; Atlaidumas; Nuolankumas; Mandagumas; Dosnumas; Sąžiningumas. Šiuos meilės dėsnius, jei ne pirmasis, tai vienas iš pirmųjų, išdėstė ir apaštalas Paulius Šventraštyje, kai sakė, kad meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Jei šis trumpas įvadas tave įkvėpė apsispręsti mylėti savo artimą, kaip save patį, tuomet sekanti šių mano užrašų dalis tau gali būti įdomi, joje aš trumpai aptarsiu kaip gerumas veikia mūsų santykius, mūsų meilę kitiems.
Kas yra gerumas? Kaip jis veikia?
Gerumas tai tokia vertybė, kurios dėka mes elgiamės su žmonėmis pagarbiai, švelniai, jautriai, supratingai, užjaučiančiai. Būdami geraširdiški mes esame rūpestingi, padedantys, pasidalinantys, besirūpinantys kitų gerove. Šie gerumo principai svarbūs tiek santykiuose su šeimos nariais, tiek su aplinkiniais. Gerumas gali pasireikšti nuo paprasčiausių, atrodytų nereikšmingų dalykų: pamaloninant kitą asmenį švelniu žodžiu ar šokolado gabalėliu ir baigiant didesniais darbais, galbūt savanorystės, labdaringos veiklos ir pan. Gerumas tai taip pat atleidimas, kantrybė, supratingumas, empatiškumas. Gerumas plinta. Gerumas skatina gerumą.
Šeimoje gerumas yra vienas iš svarbiausiu komponentų. Gerumas tai meilės komponentas.
Mes dažnai, šeimoje, su artimaisiais, vyru, žmona, vaikais ginčijamės dėl įvairių dalykų, nuo pačių smulkiausių, tokių kaip kas turėtų išplauti indus iki šiek tiek stambesnių. Tuomet santykiai tampa įtempti. Juk taip, mes netyčia patys nejausdami pasirenkame gyventi įtampoje, nes pasirodo kovoti su savo sutuoktiniu yra lengviau, nei jį tiesiog mylėti.
Juk konflikto metu ir po jo, dažnas iš mūsų pasirenkame tylą, nekalbadienius, smurtą, kai kurie psichologinį, kai kurie net fizinį, šauksmą, durų trankymą, taip sukeldami santykiuose įtampą. "Na jau dabar aš tikrai nenusileisiu!", "Ko jis čia susiraukęs? Aš nieko blogo nepadariau!?" "Ji pastoviai manęs negirdi, kiek galima kartot tą patį per tą patį, nesiruošiu daugiau to kartoti?!" Pažįstama? Ooooo kaip mums lengva reaguoti į ginčus, konfliktus su artimu žmogumi būtent taip! Bet ką mes tuomet jaučiame? Nerimą, pyktį, nepasitenkinimą, nelaimingumo jausmą. Tokiomis akimirkomis žmogaus galvoje pradeda suktis įvairios mintys. Taip pat tokiomis akimirkomis kai kurie gali net pradėti kurti skyrybų planus, meilužės, meilužio paieškos planai ir pan. Aš tuomet klausiu, o kur dingo mūsų meilė? Nes dar vakar sakėm ir girdėjom "Aš tave myliu". Ar toks elgesys yra meilė?
Ir pamąstykime atvirškčiai, atkreipkite dėmėsį kaip yra sunku tiesiog būti gerais santykiuosi būtent tuomet, kai įvyksta konfliktinė situacija, būtėnt tuomet, kai sutuoktinis, partneris yra gal pyktelėjęs, gal liūdnas, o gal šiaip neteisingai į mus pažiūrėjo? Mums sunku tuomet išreikšti gerumą ir meilę. Bet vis tik, jei tai padarome, jei išreiškiam gerumą? Jei parodome meilę, būtent tuomet? Kaip jaučiamės? Greičiausiai, jaučiame pasitenkinimą, dar didesnę meilę, švelnumą. Šie jausmai apgaubia mus. Ateina supratingumas ir kantrybė. Staiga pastebimas įtampos sumažėjimas. Vėl apgaubia šiluma ir meilė.
Meilė tai nėra aš mylėsiu tave, jei mylėsi mane tu. Kaip ir minėjau, meilė tai nėra tik jausmas. Tai apsisprendimas. Apsisprendimas mylėti kitą kantriai, švelniai, rūpestingai, atlaidžiai, užjaučiančiai. Meilė tai darbas, menas, mokslas.
Chapman, patvirtina, kad meilė nėra emocija, kuri mus apima. Tačiau, taip pat meilė nėra sunkiai suvokiamas tikslas. Todėl jei tavo namuose tvyro įtampa, manai, kad santykių kokybė prastėja, meilė blėsta ir nori kažką keisti, tuomet apsispręsk mylėti, apsispręsk mokytis mylėti ir dirbti ties tuo, net tuomet kai atrodo misija neįmanoma. Parodyk gerumą savo sutuoktiniui, vaikui. Net jei giliai širdyje tiki, kad sutuoktinis, partneris yra kaltas, ir tik jo ar jos pasikeitimas gali kąžką pakeisti, tačiau vis tik nori mylėti, ir manai, kad esi vertas kad mylėtų tave, tuomet kviečiu tave atlikti eksperimentą, nuspręsk būti geras dvi savaites. Nuoširdžiai tikiu, kad besikeisdami patys, mes keisime aplinką. Nors meilės komponentų yra ne vienas, tačiau gerumas, geraširdiškumas esti itin svarbus, todėl priėmęs šį iššūkį gali ir nustebti rezultatais :)
"Pradėk keisti pasaulį nuo savęs" (Gandhi)
Gerumas pasireiškia kito žmogaus pastebėjimu, jo poreikių pastebėjimu, reiškia, tai, kad mes suprantame, kiekvieno sutikto žmogaus vertę. Gėris gali būti itin paprasta, tačiau ypač galinga jėga, tiek santykiuose su žmonėmis, tiek šeimoje: santykiuose su sutuoktiniu, vaikais, tėvais. Įdomu tai, kad tuomet kai gerumas tampa gyvenimo būdu, jis atneša džiaugsmo ne tik kitiems, tačiau ir mums patiems.
Ar pastebėjote, kad dažną atvejį yra labai lengva rodyti gerumą, tam, kuris yra geras mums? Vyras tampa malonus, kai žmona maloni, ir atvirkščiai, žmona maloni, kai vyras yra malonus. Atvirkštiniu atveju, kai antroji pusė su mumis elgiasi neteisingai, mus apima neteisybės jausmas, mes kylame į kovą. Būti gerais patyrus blogą elgesį, ar pajutus neteisybės jausmą yra gana sunku. Kaip ir minėjau anksčiau dažniausia čia mes renkamės kovos kelią, kuris mums kelia neigiamas emocijas ir iš esmės neveda prie meilės. O kas jei pasirinktumėme gerumo, ne kovos kelią? Gali pagalvoti, kad tai yra sunku ar net neįmanoma. Taip žinau. Tačiau, jei meilė tai apsisprendimas, kodėl nepabanžius ir neapsisprendus paeksperimentuoti?
Pirmiausia pradėkime nuo klausimo: Kaip manai, kaip jaustųsi tavo antroji pusė, kuri ką tik buvo šiurkšti, o tu vietoj šiurkštumo atgal, vietoj nekalbadienių atsakytum jam gerumu? Dažniausiai šis žmogaus jaučiasi kvailai, taip pat jis gali jausti kaltės jausmą. Taip, mums nebūtina pulti kaltinti kitą žmogų dėl jo netinkamo elgesio. Tuomet kai jį mylime ir rodome jam gerumą, jis puikiai supranta savo klaidas savarankiškai. Nereikia pirštu baksnoti ir priekaištauti savo brangiam žmogui. Kaip žinia, juk mokomės iš savo, o ne kitų klaidų. O tam, kad mokytis iš savo klaidų, mes asmeniškai kiekvienas turime jas suprasti ir pamatyti. Tai, kad sutuoktinis mums jas įvardija, mes nereaguojame visiškai, mes sėkmingai naudojame savo gynybinius mechanizmus kiekvienam elgesiui pateisinti. Taigi, leiskime savo klaidas artimiesiems suprasti patiems. Ir čia nėra tikslo gerumu manipuliuoti žmonėmis, artimaisiais! Tikslas yra pastebėti, kad gerais poelgiais galime pakeisti žmogaus nuotaiką. Pavyzdžiui pavargusią parduotuvės kasininkę priversti nusišypsoti arba sumažinti suirzusio, darbe pavargusio partnerio įtampą. Gerumas, kur kas labiau nei priešiškumas stiprina žmones ir jų santykius! Įdomu tai, kad kuomet gerumas tampa lyg kasdienybė, lyg gyvenimo būdas, lyg savaime suprantamas dalykas, tuomet jis pradeda nešti džiaugsmo ne tik kitiems, tačiau ir mums patiems. Ir galiausiai, gerumo apibrėžimas mums tampa lyg džiaugsmas, kai santykiuose pirmiausia patenkiname kito, o ne savo pačių poreikius.
Gerumas - tai džiaugsmas, kai santykiuose pirmiausia patenkiname kito, o ne savo pačių poreikius (Chapman).
Kaip galime išmokti gerumo?
Pastebėkite gerumą.
Vienas iš žingsnių mokantis gerumo tai pirmiausia stebėti, kaip gerumas keičia aplinką, aplinkinių nuotaiką, elgesį. Šeimoje mes dažnai atliekame begalę gerų darbų, tačiau tie geri darbai lieka nepastebėti. Juk kažkas gamina valgį, kažkas nupjauna žolę, kažkas surenka skalbinius ir juos sulanksto, kažkas išsiurbia ir išvalo grindis, nuvalo dulkes. Kažkas nueina į parduotuvę ir apsiperka. Šie poelgiai laikui bėgant šeimoje tampa lyg savaime suprantamu dalyku, nors tie savaime suprantami dalykai tai yra būdas meilei parodyti! Pastebėkite šiuos mažus, tačiau labai svarbius gerumo poelgius! Užrašykite juos. Skirkite dieną šiam įgūdžiui lavinti. Stebėkite savo artimojo, o gal net nepažįstamojo gerus poelgius. Nustebsite, kiek gerų poelgių galite užfiksuoti. Dažną atvejį, gerų poelgių pastebėjimas didina mūsų troškimą elgtis taip pat.
Pamenu, kai vieną itin šaltą žiemos rytą gramdžiau savo mašinos stiklą. Ir pamatęs kaimynas mano vargą priėjo ir savo nuostabiu, stebuklingu purškikliu papurškė mano mašinos priekinį stiklą ir ledas dingo kaip nebuvę. O kadangi buvau su savo mažaja dukrele, ji gavo dovanų, mažą, karinį šuniuką. Dukra žinoma, nepamena to gero poelgio, tačiau kaip bebūtų keista, tas šuniukas, dar šiandien ją lydi kartu beveik kasdien, o man tai padeda nepamiršti šio atrodytų menko, tačiau labai mielo geraširdiško poelgio. Keista, bet to kaimyno aš niekada anksčiau nemačiau, o šiandien aš net nepamenu kaip jis atrodo, tačiau aš puikiai pamenu jo gerą darbą!
Apsispręskite būti gerais.
Būti geram, tai mūsų apsisprendimas. Tiek maži, tiek dideli darbai rodo troškimą mylėti, tarnauti kitiems. Supraskite teisingai, tarnystė tai - reikalingumo jausmas, tai vienas iš mūsų kasdienių poreikių, kuriuos mes turime - jaustis reikalingi. Jei suprantame gerumą, kaip troškimą parodyti, kad mylime, tuomet galime sakyti, kad mes negalime mylėti, jei iš tiesų to nenorime. Rodyti gerumą, tai toks pats apsisprendimas kaip ir mylėti.
Ar galime įsivaizduoti, koks būtų pasaulis be gerumo? Pirmiausia, greičiausiai taptume vieniši. Šiandien, įsisukę į savo kasdienius rūpesčius mes nebepastebime gerų poelgių, kurie mus supa kasdien, nebepastebime ir aplinkinių poreikių. Mes nebepastebime galimybės būti geriems, parodyti savo gerumo kasdieniame, paprastame gyvenime. O kartais vis tik pastebėję gerumo poreikį mes pradedame ieškoti pasiteisinimų, kodėl negalime to padaryti: "neturiu laiko", "manau, kad tikrai atsiras kitas, kas galės tai padaryti". Bet galiausiai, dėl tos priežasties, kad turime poreikį būti reikalingiems (tarnauti) ir giliai viduje visi trokštame tarnauti artimui savo, nusprendžiame kompensuoti savo "neturiu laiko" ir pavyzdžiui, tiesiog paaukoti pinigų į labdaros fondą, taip nuramindami savo sąžinę ir leisdami sau pasijusti lyg atlikę gerą poelgį. Nesakau, kad aukoti pinigus yra blogai, kartais tai vienintelis dalykas ką galime padaryti, tačiau kaip teigia Chapman, kasdieniais, asmeniškais gerumo poelgiais, mes galime pasiekti kur kas daugiau. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingų gebėjimų ir žinių, kurias galime pritaikyti ir panaudoti tam, kad patenkintume aplinkinių poreikius, kitaip tariant atliktume gražų, malonų poelgį artimui savo.
Kartais mes taip skubame gyvenimo keliu, ar esame įnikę į savo asmeninius išgyvenimus, kad ne tik nerandame laiko, tačiau ir noro padaryti gerą kažkam, pavyzdžiui nusišypsoti ir paskatinti parduotuvės kasininkę, ar padėkoti laiptinės valytojai už jos atliekamą naudingą ir gerą darbą, juk jei ne ji kaip atrodytų mūsų namo laiptinė? Kartais mes būname tokie užimti, kad net neapsisprendžiame ar skirti laiko šiems poelgiams, ar ne. Apsisprendimas būti gerais, tai lyg požiūrio keitimas, kai nusprendžiame pakeisti požiūrį iš "Būsiu geras, jei man bus geri" į gerumo ir meilės kupiną požiūrį "Būsiu geras tau, nepaisant to, koks esi man tu".
Suvokimas apie tai, kad gerumas keičia žmones, gali mums padėti pakeisti požiūrį, juk ko gero dauguma mūsų žinome apie "veidrodžio principą". Principas kalba apie tai, kad jei žmogui nusišypsosi pirmas, jis lyg veidrodis tau nusišypsos atgal. Išbandyk tai tiesiog gatvėje ir įsitikinsi, kad tai tiesa, net pats pikčiausias ir labiausiai pavargęs žmogus greičiausiai nusišypsos atgal.
Taip pat norėčiau kalbėti ir apie atliktus mokslinius tyrimus kurie rodo, kad gerumas ir teigiamas elgesys yra efektyviau nei piktumas ar griežtumas, žmonės pasižymintys gerumu dažniau pasiekia geresnius rezultatus, taip pat jie daro teigiamą įtaką savo aplinkai, santykiams. Tai tinka tiek asmeniniuose santykiuose tiek bendruomeniškuose santykiuose. Bendradarbiavimas skatina efektyvesnį problemų sprendimą, sumažina konfliktų skaičių ir skatina visų grupės narių, artimųjų, bendradarbių ir pan. gerovę. Be to, tyrimai taip pat rodo, kad gerumas ir teigiamas elgesys gali turėti teigiamą poveikį emocinei sveikatai ir fiziniai sveikatai. Gera valia ir paslaugumas gali padėti sumažinti stresą, padidinti teigiamą nuotaiką ir netgi sustiprinti imuninę sistemą.
Čia šalia turėčiau paminėti, kad reikėtų suvokti, kad mes nesame iš tiesų atsakingi už kitų žmonių reakcijas arba mums nederėtų reikalauti atliginti už suteiktą gerumą ar kad žmonės reaguotų į mūsų gerumą. Tiesa pasakius, mes iš tiesų ne visuomet galime sužinoti kaip žmogus sureagavo į mūsų gerumą. Kiekvienas mūsų turime gebėjimą priimti arba atstumti mums siūlomą meilę/ gerumą. Suprantu, kad kai kitas atstumia mūsų gerumą, meilę yra gana nesunku užsidaryti ir supykti, tačiau suvokimas, kad žmonės yra laisvi ir gali gerumą priimti su dėkingumu ir meile, tačiau taip pat gali atstumti, apkaltinti mus savanaudiškais tikslais. Taip pat jie laisvi atsakyti į gerumą gerumu. Mes neturime galimybės valdyti kitų žmonių reakcijų. Kaip ir minėjau, šiek tiek anksčiau aš suprantu, kad pasirinkti kovos kelią yra lengviau nei gerumo kelią, tuomet kai su mumis elgiamąsi šiurkščiai, tačiau, mes valdome savo reakcijas ir apsisprendę čia sakome "Aš būsiu tau geras, net jei tu man esi šiurkštus". Kitaip tariant, gerumas, meilė tai pasirinkimas, jei kas nors mums atsako gerumu, galime sukurti prasmingus santykius. Jeigu žmogus atmeta mūsų išreikštą gerumą ir meilę, mes galime tikėtis, kad atėjus laikui vis tik gerumo sėkla išdygs ir duos vaisių.
Raskite galimybę būti geriems.
Kiekvienas mūsų turime potencialą, kuris leidžia mums išreikšti gerumą, meilę lyg tai būtų mūsų gyvenimo būdas. Chapman sako, kad kuomet mes apsigaubiame gerumu, kuris tampa lyg mūsų aprangos dalis mums jau nebereikia susimąstyti ar turėtumėme būti geri tam tikrose situacijose ar ne. Gerumas nuolat su mumis. Nesvarbu kokia mūsų asmenybė, įpročiai ar praeitis, kiekvienas kasdien turime daugybę galimybių būti maloniais su kitais žmonėmis, pavyzdžiui kalbėdami telefonu su žmogumi siūlančiu savo paslaugas ar tiesiog namie. Pagalvok, kokią įtaką gali padaryti malonus tonas, žmogui, kuris visą dieną dirbo ir yra pavargęs nuo galimai piktų klientų? Taigi keletas praktinių patarimų kaip pradėti:
Pagirk pardavėją.
Atidaryk kam nors duris.
Nusišypsok. Jei asmuo pradės su Tavimi kalbėti, išklausyk.
Parduotuvėje užleisk eilėje stovintį žmogų į priekį.
Sumokėk kam nors už pirkinių krepšelį parduotuvėje.
Nupjauk kaimynui veją, ar sugriebk lapus, ar nukask sniegą.
Aplankyk pagyvenusį žmogų.
Palik gerų arbatpinigių.
Jei kas nors išgyveną sunkų laikotarpį, užuot sakius "sakyk, jei reikės pagalbos", pasiūlyk konkrečią pagalbą, pavyzdžiui nueiti į parduotuvę, prižiūrėti vaikus ar sutvarkyti namus.
Stebėk, kas Tavo draugą ar draugę daro laimingą ir pasistenk duoti jam ar jai meilės tuo būdu.
Jei kas nors suteikė tau puikią paslaugą pagirk jį viršininkui ar parašyk atsiliepimą svetainėje.
Paskambink tam, kas neteko artimo.
Nupirk vaikui limonado :)
ir t.t.
Pozityvūs, gerumo žodžiai
Ar tai kaip kalbi namie ar darbe kitus pakylėja? O gal tai apsunkina tiek Tavo tiek artimųjų gyvenimą? Tiesa ta, kad išreikšdami gerumą, gerus poelgius jungiame su gerais ir pozityviais žodžiais. Pasakytas žodis maloniai ir nemaloniai gali turėti skirtingas reakcijas ir kitas asmuo gali pajusti skirtingas emocijas, nuo teigiamos iki neigiamos. Pavyzdžiui, jei savo vaikui sakome "Gerai, gali eiti, palik mane ramybėje" tai lyg geri žodžiai, tačiau išreikšti nemaloniai. Vaikas išgirdęs tokius žodžius gali jaustis svetimas ir nereikalingas. Norėdami nuoširdžiai parodyti gerumą mes galėtume pasakyti "Gali šį vakarą išeiti ir tikiuosi, kad praleisi gerai laiką su draugais. Myliu tave." Balso tonas ir mūsų veido išraiška leis vaikui pasijausti tiek reikalingu, tiek išgirstu. Bendraujant yra svarbu tiek išsakyti žodžiai, tiek išreikšta intonacija.
Niekada nenuvertinkite gerų žodžių, kurie gali pakeisti kieno nors gyvenimą, galios. (Chapman).
Pavyzdžiui, Champanas savo knygoje pasakoja istoriją, kai vienas pasišventęs padėti gatvėje gyvenantiems asmenims susitiko su Niujorko miesto gatvių narkomanų gaujos vadu. Vadas pareiškė "Tik prisiartink, ir aš tave užmušiu". Pasišventusio padėti žmogaus atsakymas buvo: "Galėtum taip padaryti. Galėtum mane supjaustyti į tūkstančius gabalėlių, išdėlioti juos gatvėje, ir kiekvienas iš jų tave mylėtų". Ilgainiui, gaujos vadas atsisakė gyvenimo gatvėje ir dabar savo veiksmais keičia kitų asmenų gyvenimus. Taigi, ieškok būdų palaikyti žodžiais kitus, ar suteikti vilties ištartais žodžiais, o kartais teisingumo ir tiesos žodžiais, juk kai pataisome žmogų, apsivilkę nuolankumo ir gerumo drabužius, tuomet net pastabos virsta gerumo žodžiais. Taigi, pamąstykime:
Kokia žmona nenorėtų išgirsti "Nuostabiai atrodai su šia suknelia (ar šiais drabužiais).".
Arba koks vyras nesijaustų padrąsintas išgirdęs "Vertinu tai ką tu darai, kad mano gyvenimas taptų lengvesnis".
Koks darbuotojas nepasijaustų pakylėtai išgirdęs viršininką "Ačiū už pastangas, kurias įdėjai dirbdamas prie šio projekto. Žinau, kad padarei daugiau nei reikalauja tavo pareigos".
Koks vaikas nesijaustų padrąsintas išgirdęs: "Tu padarei kelias klaidas savo kontroliniame darbe, tačiau darbas buvo parašytas labai gerai. Nenustebčiau, jei vieną dieną imtumeisi padėti žmonėms".
Kaip išmokti sakyti pozityvius, gerumo žodžius?
Pabandyk suvokti išsakytų žodžių svarbą. Mūsų žodžiai turi galios tiek pakelti nukritusį, tiek sužeisti atsikėlusį. Būdas tai suvokti, tai klausytis Tau sakomų žodžių, galima juos užrašyti. Palygink kaip jautiesi kai išgirsti gerą žodį ir kaip jautiesi po to kai išgirsti nemalonius, piktus žodžius.
Nagrinėk save. Po kiekvieno pokalbio su kitu žmogumi apsvarstyk kokius gerus ir kokius neigiamus žodžius išsakei. Tuomet grįžk prie to žmogaus ir atsiprašyk už išsakytus neigiamus žodžius. Kadangi atsiprašyti gali būti šiek tiek sudėtingas procesas, tai Tau taps lyg paskata ateityje pagalvoti apie savo žodžių galią. Atsiprašymas Tau taps kaip priminimas keisti savo kalbėseną.
Negerus žodžius pakeisk gerais. Tiek ištartus negerus žodžius garsiai, tiek mintyse pabandyk pakeisti gerais. Praktikuokis jau būdamas vienas, pavyzdžiui užuot ištarus "Beproti, kur važiuoji, juk užmuši ką nors" Ištark "linkiu tau saugiai pasiekti tikslą, neužsimušti pačiam ir neužmušti kito." Užplūdusias neigiamas mintis keisk pozityviomis, tai gali padėti Tau tai padaryti ir kitose situacijose, kai būni su kitais žmonėmis.
Kiekvienas yra vertė. Kiekvienas mūsų sutiktas asmuo yra vertė. Kiekvienas turime savo paskirtį, savo vaidmenis gyvenime. Toks supratimas gali padėti vertinti kitus, taip bendrauti maloniai su kiekvienu sutiktu žmogumi.
Keisk įpročius.
Kartais kai elgtis maloniai nepavyksta, tai nereiškia kad žmogus yra nemalonus. Pamenate, kiekvienas turi potencialo tapti gerais ir mylinčiais žmonėmis? Kartais mes tiesiog neturime patirties, neturime įpročio atlikti gerumo veiksmą, pavyzdžiui neturime įpročio užsisakinėdami patiekalą ir žiūrėti padavėjai į akis. Mums gali net nešauti į galvą mintis taip padaryti. Arba jei esame įpratę palikti puodelį ant virtuvės stalviršio, o kitas puodelį padeda į plautuvę, mes ko gero net nesuvokiame, kad taip elgiamės.
Taigi pirmas žingsnis norint pakeisti įprotį, tai yra norėti pakeisti tą įprotį. Mane privertė nusišypsoti Chapmano pateiktas anekdotas apie lemputę:
- Kelių psichiatrų pagalbos reikia tam, kad pakeistum elektros lemputę?
- Vieno. Bet elektros lemputė turi norėti pasikeisti.
Kiekvienas mūsų nustebtume panagrinėję savo veiksmus, kiek blogų įpročių turime sukaupę. Čia į pagalbą gali ateiti stebėjimo pratimas, Stebėk savo veiksmus, vertink ir reikalui esant keisk. Taip gerumas tampa sąmoningu veiksmu ir sąmoningu įpročiu.
Už gerą atsilygink geru.
Daugelis iš mūsų žinome šį posakį. Šis fenomenas kelia ne vieną klausimą tiek filosofams, tiek psichologams ir pan. Šis reiškinys nagrinėjamas iš metų į metus. Kaip teigia knygos "Septyni meilės dėsniai" autorius, vienas iš gražiausių dalykų, kuriuos suteikia tikra meilė - tai energija. Kai esame geri kitiems, ieškome būdų, kaip tokiems išlikti, o kai kiti mums yra geri, tai mus paskatina skleisti tą gerumą toliau.
Kai kas nors padaro jums gera, ir jūs nuspręskite padaryti kam nors gera.
Verta apmastyti, kokie būtų Tavo santykiai su kitais, jei Tu:
Susitikimą su kiekvienu žmogumi vertintumei kaip galimybę parodyti gerumą?
Apsispręstum būti malonus ne tik sėkmingą, bet ir blogą dieną?
Vieną savaitę per metus paaukotum tam, kad prisijungtum prie gerumo vargstantiems projekto?
Kalbėtum žodžius, kurie būtų naudingi kitiems, ir atsiprašytum už bet kokius nemalonius žodžius bei poelgius?
Visada ieškotum progos pasakyti kitiems žmonėms, kad jie yra vertingi?
Ir pabaigai. Rekomenduoju filmą apie gerumą "Sėkmė avansu".
Ir linkiu kiekvienam mūsų tapti bent per milimetrą geresniu, juk milimetras + milimetras jau 2 milimetrai, o kiek pasaulyje žmonių?
Tavo J.
Šaltiniai:
Lyubomirsky, S., King, L., ir Diener, E. (2005). The Benefits of Frequent Positive Affect: Does Happiness Lead to Success? Psychological Bulletin, 131(6), 803-855.
Grant, A. M., ir Gino, F. (2010). A Little Thanks Goes a Long Way: Explaining Why Gratitude Expressions Motivate Prosocial Behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 98(6), 946-955.
Oveis, C., Horberg, E. J., ir Keltner, D. (2010). Compassion, Pride, and Social Intuition of Self-Other Similarity. Journal of Personality and Social Psychology, 98(4), 618-630.
Dunn, E. W., Aknin, L. B., ir Norton, M. I. (2008). Spending Money on Others Promotes Happiness. Science, 319(5870), 1687-1688.
Boehm, J. K., ir Lyubomirsky, S. (2008). Does Happiness Promote Career Success? Journal of Career Assessment, 16(1), 101-116.
Chapman, G. "Septyni meilės dėsniai." Vilnius: Alma littera (2019).
Fromm, E. "Menas mylėti." Vilnius: Liūtai ne avys (2022).
תגובות