Ką rinktis, psichologą ar psichoterapeutą?

Kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto? Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet psichologija tampa prieinama beveik kiekvienam, o terminas psichologija, nekelia žmonėms asociacijų tokių kaip “aš ne psichas, kam man tas psichologas” arba “jei nueisiu pas psichologą, tai gali pakenkti mano karjerai, ateičiai” yra svarbu suprasti ir žinoti kokį specialistą reikėtų rinktis. Pastebėta, kad šiuolaikinėje informacijos gausoje yra pakankamai mažai, aiškiai pateiktos informacijos apie psichologų ar psichoterapeutų skirtumus. Jūs galite kelti klausimą, kuo jie skiriasi? Ar tai tas pats? Kodėl vienas vadina save tiesiog psichologu, o kitas specialistas pabrėžia psichoterapeuto statusą? Šiame straipsnyje noriu aptarti ir pateikti svarbiausius šių specialistų skirtumus.

---

Reikia psichologinės konsultacijos?

Rezervuok laiką internetu

---

Lengvai prieinamoje internetinėje erdvėje mes galime rasti begalę specialistų. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad psichologai ir psichoterapeutai tai nėra vienas ir tas pats terminas ir specialistų galimybės bei darbo pobūdis skiriasi. Nors abu šie specialistai siekia padėti žmonėms, abu jie rūpinasi žmogaus psichologine gerove. Tačiau jei psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tai psichologas psichoterapeuto funkcijų atlikti negali.

Taigi kokie skirtumai?

Psichologo ir psichoterapeuto profesijas ir jų galimybes skiria įgytas išsilavinimo laipsnis, todėl galima sakyti, kad ir žinių bagažas. Psichologas tai specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas turi bendras, pagrindines žinias apie psichologiją. Magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas yra pasirinkęs tam tikrą psichologijos kryptį ir yra įgijęs specializuotas šios krypties žinias ir gebėjimus.

Bakalaurą turintis psichologas geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus.

Bakalaurą turintis psichologas geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus. Šis psichologas gali savarankiškai perteikti savo turimas žinias, vykdyti edukacinę veikla psichologijos srityje, pavyzdžiui vesti mokymus, kurie padeda asmenims ar grupėms gerinti funkcionalumą. Šis psichologas turi įgyjęs bendras asmenų konsultavimo žinias, pagrindus. Jis yra susipažinęs su psichologijos sritimis ir jų skirtumais. Taip pat yra įgijęs teorinio pagrindo žinių. Psichologas, specialistas įgijęs bakalaurą turėtų gebėti prisiimti atsakomybę už vykdomą veiklą bei įvertinti savo kompetencijos ribas. Taip pat toks psichologas gali atlikti tyrimus, analizuoti duomenis ir rezultatus pateikiant išvadas ir rekomendacijas. Bakalauro lygio psichologas gali atlikti psichologo funkciją tik pagal savo turimą kvalifikaciją, prižiūrint aukštesnio laipsnio specialistui. Norint vykdyti visiškai savarankišką psichologinę konsultacinę veiklą toks psichologas turėtų tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį.

Psichologas įgijęs magistro laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus.

Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnes žinias, kaip antai klinikinės srities psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją, pavyzdžiui klinikinis psichologas, sveikatos psichologas, teisės psichologas, organizacinis psichologas, vaiko psichologas ar pedagoginis psichologas ir pan.

Psichologas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Taigi jei jums reikalingas psichologinis įvertinimas, nedvejodami galite kreiptis į psichologą, tačiau atkreipkite dėmesį į jo specializacijos sritį.

Tęsiant psichologo įgijusio magistro laipsnį kompetencijas noriu pasakyti, kad toks specialistas, psichologas yra pasirengęs savarankiškai profesinei veiklai, jis gali suteikti psichologinę pagalbą asmeniui ar grupei naudojantis savo teorinėmis žiniomis ir išmoktais metodais. Magistrantas psichologas turėtų gebėti analizuoti ir vertinti savo veiklos rezultatus ir pasekmes.

Toks psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis į sprendimus orientuotas konsultavimas. Tokiose konsultacijose itin svarbus pačio kliento noras, motyvacija keistis, kadangi tokios konsultacijos remiasi būtent kliento neišnaudotomis galimybėmis, potencialu, gebėjimu priimti sprendimus. Psichologinėse konsultacijose daugiau dėmesio skiriama ne problemai, tačiau konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų. Vienu metu sprendžiama tik viena problema. Taigi, psichologas įvertindamas situaciją suteikia pakankamai greitą pagalbą asmeniui. O galima suteikiama pagalba tiesiogiai priklauso nuo psichologo įgytos specializacijos, pavyzdžiui klinikinės srities psichologas padės su nerimu ar depresija kovojančiam asmeniui, o vaiko psichologas, padės spręsti vaiko elgesio ar emocinius sunkumus.

Individuali psichologo konsultacija

Užsakyti

Pateiksiu populiariausias psichologijos sritis Lietuvoje:

Sveikatos psichologas

Sveikatos psichologas atstovauja tokią psichologijos sritį, kuri yra, susijusi su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika. Sveikatos psichologai gali teikti psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys, reumatoidinis artritas, lėtinis skausmas, neurologinės ligos, urogenitalinės sistemos ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.. Sveikatos psichologai dirba tiek su pacientais, kuriems diagnozuotos fizinės ligos, tiek su pacientais, kurie turi psichologinių problemų, susijusių su jų fizinės sveikatos būkle. Sveikatos psichologas gali padėti pacientams susidoroti su stresu, nerimu, depresija, su ligomis susijusiu skausmu, bei kitomis emocinėmis reakcijomis, kurios gali atsirasti dėl fiziologinės ligos. Jie gali taip pat padėti pacientams įveikti elgesio ir gyvenimo būdo įpročius, kurie gali neigiamai paveikti jų fizinę sveikatą. Sveikatos psichologas gali teikti ir prevencinę pagalbą, padedant pacientams išvengti psichologinių problemų, susijusių su fizinės sveikatos sutrikimais, ir tobulinti jų gyvenimo kokybę.

Taigi, sveikatos psichologai gali padėti žmonėms susidoroti su įvairiomis ligomis ir sveikatos sutrikimais, tačiau tiesiogiai ligų gydyti jie negali. Jų vaidmuo yra papildyti kitų specialistų (gydytojų, slaugytojų, terapeutų ir kt.) pastangas ir padėti pacientams geriau susidoroti su liga ar jos gydymu.

Klinikinis psichologas

Vaikų psichologas

Edukacinis psichologas

Teisės psichologas

Organizacinis psichologas

Psichoterapija. Psichoterapeutas.

Psichoterapeutas – tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo, Lietuvoje tai būna magistro studijos, pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ir pan. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas baigęs tik magistro studijas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau. Tai psichoterapeutas atlieka remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją. Psichoterapeuto praktikos licenzija, tai dokumentas, patvirtinantis, kad psichoterapeutas turi teisę verstis psichoterapijos praktika. Taigi, psichologas įgyjęs psichotarapeuto diplomą ir licenziją turi teisę užsiimti psichoterapeuto praktika.

Psichoterapija – nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.

Psichoterapija – nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę.

Taigi, psichoterapija yra profesionali psichologinė pagalba, skirta žmonėms, turintiems įvairius psichologinius sutrikimus ar problemas, kad jie galėtų pagerinti savo savijautą ir spręsti savo problemas. Tai yra bendras procesas, skirtas padėti žmogui keisti savo požiūrį ir elgesį, kuris neigiamai veikia jų gyvenimą.

Psichoterapijoje, pacientas bendrauja su terapeutu, kuris padeda jiems suprasti ir apdoroti jų emocijas, mintis ir elgesį. Terapeutas gali naudoti įvairias terapijos technikas, pavyzdžiui, kognityvines, emocines ir vertybinio požiūrio terapijas, kad padėtų pacientui.

Psichoterapijos trukmė gali svyruoti nuo vieno karto iki kelių metų. Šis periodas priklauso nuo paciento/ kliento poreikių ir problemų sunkumo. Psichoterapija gali būti vykdoma tiek asmeniškai tiek grupėje.

Psichoterapijos kryptys:

Yra daug psichoterapijos krypčių, kurios skirtingais būdais ir metodais padeda pacientams spręsti psichologines problemas ir pasiekti psichologinę gerovę. Kiekviena iš šių krypčių turi savo metodų, principų ir tikslų, tačiau jos visos yra skirtos padėti pacientams/ klientams spręsti psichologines problemas ir tobulinti jų psichologinę gerovę. Pasirinkus konkrečią terapijos kryptį, svarbu rasti patikimą ir kvalifikuotą psichoterapeutą, kad būtų galima sėkmingai pasiekti terapijos tikslus.

Toliau norėsiu Jums pateikti keletą psichoterapinių krypčių:

Psichoanalitinė terapija

Psichoanalitinė terapija yra viena iš seniausių ir ilgiausiai praktikuojamų psichoterapijos formų, kurios pagrindas yra Sigmundo Freudo psichoanalizės teorijos. Ši terapija grindžiama tikėjimu, kad žmonės dažnai patiria psichologines problemas, nes jų psichika yra sudėtinga, ir kad suprasdami savo pasąmonę ir savo ankstyvosios vaikystės patirtis, jie gali atrasti priežastis dėl ko jie patiria psichologinius sunkumus. Psichoanalitinė terapija dažnai yra ilgalaikė terapija, kuriai reikia pasiruošti ir kurios metu pacientas turi susitikti su savo terapeutu reguliariai. Šios terapijos metu terapeutas padeda pacientui gilintis į savo pasąmonę, sapnus, tam kad jie galėtų suprasti savo psichikos procesus, susijusius su jų problemomis. Terapijos tikslas yra padėti pacientams atskleisti ir suprasti savo nesąmoningas mintis, jausmus ir elgesio modelius, kurie gali būti susiję su ankstyvojo gyvenimo patirtimi, ir juos iš naujo pervertinti, kad pacientai galėtų rasti sprendimus savo dabartiniams sunkumams. Psichoanalitinė terapija gali būti naudinga tiems, kurie siekia gerinti savo psichologinę gerovę, suprasti save ir savo elgesį, taip pat tiems, kurie susiduria su įvairiomis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai arba psichosomatiniai sutrikimai.

Psichodinaminė terapija

Jungistinė terapija

Egzistencinė psichoterapija

Humanistinė terapija

Gestalt psichoterapija

Sąveikos psichoterapija

Kognityvinė-behavioristinė (elgesio) terapija

---

Apibendrinant.

Trumpai tariant įsivaizduokite tris pagrindines pakopas. Bakalauro pakopa, magistro pakopa ir psichoterapijos mokslų pakopa. Psichoterapeutas yra perėjęs visas tris pakopas, jis studijavo mažiausiai tris kartu. Magistrantūros pakopa, reiškia, kad specialistas studijavo mažiausiai dviejuose etapuose. O štai bakalauro pakopa yra mažiausia. Vidutiniškai bakalauro studijos užtrunka apie 4 metus. Magistrantūros studijos 2 metai. Psichoterapijos studijos dar papildomus, mažiausiai 3 metus.

Tačiau specialistas, psichologas turintis magistrantūros laipsnį gali būti baigęs kelias psichologijos kryptis, kaip pavyzdžiui sveikatos psichologiją ir vaiko psichologija, o gal net ir daugiau. Taip pat ir psichoterapeutas, jis gali būti baigęs kelias magistrantūros studijas, pavyzdžiui, būti klinikinės srities psichologas ir teisės psichologas. Taip pat psichoterapeutas gali būti išstudijavęs kelias psichoterapijos pakraipas, kaip pavyzdžiui, geštalt psichologijos ir dinaminės psichologijos pakraipas.

Kodėl svarbu žinoti kokios pakraipos psichologas psichoterapeutas yra?

Galėčiau pateikti pavyzdį. Kai mums skauda dantį? Mes žinome, kad jei mums reikia ištraukti šaknį, mes renkamės odontologą chirurgą, tačiau jei mums užtenka gydymo plomba, tuomet kreipiamės į gydytoją odontologą. Jei mums reikalinga dantų higiena, mes renkamės dantų higienistą. Bet visą tai vadinama stomatologija / odontologija. Taip pat ir psichologijoje, priklausomai nuo Jūsų problemos reikėtų rinktis atitinkamo išsilavinimo specialistą. Jei jus kamuoja depresija rekomenduotinas klinikinis psichologas, kurio trumpalaikės pagalbos gal Jums ir pakaktų arba psichoterapeutas kurio specializacija yra darbas su klinikinėmis asmens problemomis. Jei kamuoja traumos atėjusios iš vaikystės, ko gero jums tinkamiausias psichodinaminės ar psichoanalitinės psichologijos psichoterapeutas ir panašiai. Dažną atvejį tai galite aptarti su psichologu, kurį katik pasirinkote, save gerbiantis specialistas, žinodamas, kad negali Jums padėti ir tai yra ne jo sritis, jus nukreips konsultacijai pas kitą kompetentingą psichologą ar psichoterapeutą.

~~~

Tavo J.

Reikia psichologinės konsultacijos?

Rezervuok laiką internetu