Kognityviniai iškraipymai. Mąstymo klaidos.
- Jolita Sorokinaite
- 2024-04-18
- 4 min. skaitymo
Atnaujinta: 03-18
Galime sakyti, kad kognityviniai iškraipymai arba kitaip mąstymo klaidos tai yra iracionalios mintys, kurios gali tūrėti įtakos tiek tam kaip jaučiamės, tiek tam kaip elgiamės. Kiekvienas mūsų turime vienokių ar kitokių mąstymo klaidų. Kaip teigia kai kurie autoriai, tai yra normali žmogaus egzistencijos dalis. Tačiau kartais kognityviniai iškraipymai, mąstymo klaidos yra itin dažni ir disfunkciniai. Tokie lyg nepajudinami, įsisenėję ir įsitvirtinę, jie tampa žalingi tiek bendrystėje, santykiams su aplinkiniais asmenimis, tiek mums patiems. Juos sunku pakeisti. Tačiau gera žinia, kad įmanoma.
Mąstymo klaidos gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tokių kai pavyzdžiui: kai netinkamai įsisaviname informaciją, nepakankamai analizuojame. Kartais mes automatiškai, labai greitai priimame sprendimus, nesusimąstydami, be analizės. Taip pat šių mąstymo klaidų atsiradimui įtakos turėjo mūsų aplinka, o kartais per didelis asmeninis pasitikėjimas savimi.
Kai kurių autorių teigimu, viena labiausiai paplitusių mąstymo klaidų santykyje su, pavyzdžiui sutuoktiniu ar sutuoktine, yra katastrofizavimas. Tai yra kai mes katastrofizuojame, kitaip tariant išpučiame problemos svarbą ir (arba) tikimės pačių blogiausių pasekmių. Mokydamiesi kritiškai vertinti savo paties mintis, galime pakeisti, ištaisyti daugybę tokių mąstymo klaidų, kitaip kognityvinių iškraipymų.
Norėčiau pateikti keletą dažniausiai pasitaikančių kognityvinių iškraipymų (mąstymo klaidos) rūšių:
Skubotas išvadų darymas. Minčių skaitymas.
Manome, kad žinome, ką galvoja kiti žmonės, nors neturime jokių tokių minčių įrodymų. Pavyzdžiui "Jis mano, kad aš negalėsiu to padaryti" arba "Manęs tikrai nesupras".
Skubotas išvadų darymas. Ateities spėjimas.
Kai manome, kad galime nuspėti ateitį. Mums atrodo, kad mes nujaučiame, kad viskas pavyzdžiui blogės arba kad tuoj tuoj kažkas atsitiks blogo. Pavyzdžiui: "Jei tai pasakysiu garsiai, tai iš manęs juoksis", "Arba jei pasakysiu, tai mano nuomonę atmes".
Katastrofizavimas. Sureikšminimas ir sumenkinimas.
Galvojame, kad tai kas atsitiks, mums bus nepakeliama, tragiška ir siaubinga. To bus neįmanoma išverti. "Jei man nepavyks, tai bus baisu", "Jei negausiu didesnio atlyginimo, iš mūsų atims namą".
Etikečių klijavimas.
Dažnai mes sau ir (arba) kitiems priskiriame neigiamus bruožus. "Esu šlykštus", "Jis melagis", "Ji niekam nereikalinga".
Pozityvumo nuvertinimas.
Manome, kad mūsų ar kitų gerosios, teigiamos savybės yra nesvarbios. "Buvo lengva tai padaryti, todėl tai nesvarbu", "Privalau tai daryti, todėl nesiskaito".
Negatyvo filtras.
Kai atkreipiame dėmesį tik į neigiamas detales, neigiamus dalykus, o teigiamų nepastebime. "Žinios rodo tik siaubingas naujienas", "Jis niekada nepasako nieko malonaus".
Perdėti apibendrinimai.
Mes remdamiesi vieninteliu įvykiu, pradedame tikėtis neigiamų pasekmių, pavyzdžiui "Man visada nesiseka", "Esu blogiausias partneris, manęs niekada niekas nemylės", "Internetinės pažinčių svetainės tikrai ne man", kai taip sakoma, po vienintelio nevykusio pasimatymo.
Mąstymas "viskas arba nieko".
Visus žmonės arba įvykius vertiname per "viskas arba nieko", "juoda arba balta" prizmes. "Tik veltui gaišau laiką", "Mane visi atstumia", "Niekas, niekada nevyksta taip kaip noriu".
Mąstymas "turėtų".
Turėtų išlenda tuomet, kai visus įvykius interpretuojame kaip vertinimą, kokie jie turėtų būti. Kai vertiname, mes nesusitelkiame į tai kas vyksta čia ir dabar. Pavyzdžiui galvojame: "Turėčiau labiau pasistengti, kitaip aš žlugęs".
Suasmeninimas.
Dėl neigiamų įvykių labiausiai kaltiname save ir nemanome, kad tam tikros situacijos susiklosto dėl kitų asmenų. Pavyzdžiui galime galvoti: "Mes išsiskyrėme, nes buvau nepakankamai geras", "Tai mano kaltė, kad mes buvome neigiamai įvertinti".
Kaltinimai.
Skirtingai nei suasmeninimo atveju, čia mes kaltę verčiame kitiems žmonės, visiškai neprisiimdami atsakomybės sau. Dėl šios priežasties mes visiškai nesiekiame pokyčių. "Ji kalta, kad aš taip jaučiuosi", "Dėl visų mano problemų kalti tėvai", "Mokytoja kalta, kad man nesiseka".
Polinkis vertinti kategoriškai.
Save ar kitus vertiname labai kategoriškai, suskirstome į gerus ir blogus, arba tik į teisingus ir neteisingus ir pan. Vietoje to, kad paanalizuotume ir pasistengtume suprasti. Pavyzdžiui: "Jai sekasi, o man tai visai nesiseka", "Nepasirodžiau gerai".
Polinkis apgailestauti.
Galvojame tik apie tai, ką praeityje galėjome padaryti geriau, tačiau visiškai negalvojame, ką galėtume padaryti geriau dabar ar ateityje. "Galėjau tą dalyką padaryti geriau", "Reikėjo man to nesakyti", "Kam aš ten ėjau?".
Mąstymas "o kas, jei..."
Vis klausinėjame savęs, o kas bus jei ... nutiks vienas ar kitas dalykas, o mūsų gaimi atsakymo variantai mūsų niekaip netenkina. "Taip, bet kas, jei nerimas bus toks stiprus, kad nebegalėsiu įkvėpti oro?"
Emocijomis grįsti argumentai. Emocinis mąstymas.
Interpretuodami realybę, vadovaujamės jausmais. "Man liūdna, man tikrai depresija", "Jaučiu nerimą, turbūt manęs laukia kažkas baisaus, kažkas atsitiks".
Negebėjimas atsisakyti įsitikinimų.
Čia mes atmetame bet kokius įrodymus ar argumentus, prieštaraujančius mūsų negatyvioms mintims. "Esu nemylimas. Draugai su manimi leidžia laiką tik todėl, kad manęs gailisi", "Esu blogas žmogus. Kitiems padedu tik todėl, kad tai leidžia geriau jaustis".
Neobjektyvūs palyginimai.
Įvykius interpretuojame vadovaudamiesi nerealiais standartais. "Kiti į testo klausimus atsakė geriau nei aš", "Mano amžiaus žmonės būna pasiekę daug daugiau nei aš".
Praktinis pratimas:
Galbūt skaitydamas informaciją aukščiau atpažinai savo, arba tau būdingus kognityvinius iškraipymus, kitaip mąstymo klaidas? Mano patarimas, dar kartą paanalizuok, kokios mąstymo klaidos konkrečiai būdingos tau? Pagalvok apie vieną, kurią norėtum pakeisti? Susidaryk sąrašą tokių klaidų. Galvodamas apie savo mąstymo klaidą (vieną vienam kartui) pabandyk juo analizuoti, rasti kontra-argumentų.
Taip pat gali išbandyti žemiau esančius pratimus, atsakant į klausimus:
Pratimas ko baiminuosi?
Baiminuosi, kad.....?
Kokia tikimybė, kad pasekmės bus tokios? Pateik pavyzdžių/ įrodymų iš savo praeities, kad būtent taip gali atsitikti.
Jei tai dėl ko baiminiesi pasitvirtintų, kas blogiausia tuomet gali atsitikti? Labai konkretaus.
Jei tai dėl ko baiminiesi atsitiktų, kokie tuomet įvykiai labiausiai tikėtini?
Kokius šių pasekmių aspektus gali kontroliuoti?
Ar tikėtina, kad galėsi kontroliuoti kitus įvykius?
Taip pat:
Pasitelkdamas žemiau esančiais klausimai, įvertink, kiek tavo mintis ar mąstymo klaidos, iškraipymai yra realūs. Atsakyk procentų tikimybe:
Jei tai ko baiminuosi, pasitvirtins, kokia tikimybė, kad po savaitės viskas bus gerai?
O po mėnesio?
O po metų?
Tavo J.
Reikia psichologinio palaikymo?
Parengta pagal G. Senarchi "Mažiau barnių, daugiau meilės" ir Kognityvinės elgesio terapijos principus.
Comentarios