Patrauklusis ir atstumtasis tėvai po skyrybų: kas tai yra, kaip pasireiškia ir kodėl tai atsiranda?
- Jolita Sorokinaite
- 2024-11-21
- 11 min. skaitymo
Atnaujinta: 2024-11-22
Skyrybos – tai vienas sudėtingiausių gyvenimo etapų, kuris stipriai paveikia tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Intensyvūs konfliktai ar teismo procesas dažnai sukuria situacijas, kuriose vienas iš tėvų tampa „patraukliuoju“, o kitas – „atstumtuoju“. Tokia dinamika gali ne tik apsunkinti vaiko santykius su abiem tėvais, bet ir turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jo emocinei ir psichologinei sveikatai.
Vaiko emocinę būseną gali paveikti tai, kad jis pradeda jausti stipresnį ryšį su vienu iš tėvų – patraukliuoju, o nuo kito – atitolsta. Santykiai su patraukliuoju ir atstumtuoju tėvais po skyrybų dažnai tampa sudėtingi dėl įvairių priežasčių: sąmoningo ar nesąmoningo manipuliavimo vaiko jausmais, gilių konfliktų tarp tėvų ar net paties tėvų elgesio. Šis straipsnis padės suprasti, kas yra patrauklusis ir atstumtasis tėvai, kokios yra šios situacijos priežastys ir kaip užkirsti kelią tokiems santykiams, užtikrinant vaikų emocinį saugumą ir sveiką vystymąsi.
Kas yra patrauklusis ir atstumtasis tėvai?
Patrauklusis tėvas:
Patrauklusis tėvas yra tas, su kuriuo vaikas užmezga ar išlaiko artimiausią ryšį po skyrybų. Šis ryšys gali būti natūralus, ypač jei vienas iš tėvų daugiau laiko praleidžia su vaiku dėl gyvenamosios vietos ar globos aplinkybių. Tačiau kai kuriais atvejais patraukliojo tėvo statusas yra dirbtinai sukuriamas – dažniausiai per neigiamą kitų tėvų vaizdavimą ar manipuliaciją vaiko jausmais.
Dažnai tokia situacija pradeda formuotis jau skyrybų proceso metu, ypač kai sprendžiami teisiniai klausimai dėl globos. Teisme, kai tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ar globos sąlygų, kyla rizika, kad vienas iš tėvų gali sąmoningai arba nesąmoningai siekti pavaizduoti save „geresniu pasirinkimu“. Pavyzdžiui, per neigiamas kalbas apie kitą tėvą arba bandymus emociškai priartėti prie vaiko, kad šis palaikytų jų pusę. Tai ypač aktualu situacijose, kuriose teisme aptariami klausimai, tokie kaip „Pas kurį tėvą vaikas norėtų gyventi?“ Tokie veiksmai gali gilinti vaikų lojalumo konfliktą ir padėti patraukliajam tėvui sustiprinti savo poziciją, tačiau ilgainiui daro žalą vaiko emocinei gerovei.
Atstumtasis tėvas:
Atstumtasis tėvas yra tas, kurio vaikas ima vengti, dažnai be aiškios priežasties. Tai gali reikštis per nenorą susitikti, emocinį atsiribojimą ar net atvirą priešiškumą. Šis fenomenas dažnai siejamas su tėvų atstūmimo sindromu (en. Parental Alienation Syndrome), kai vienas iš tėvų (patrauklusis) sąmoningai ar nesąmoningai paveikia vaiko požiūrį į kitą tėvą (atstumtąjį).
Tačiau svarbu pripažinti, kad ne visada vien tik patraukliojo tėvo veiksmai lemia tokį santykių nutolimą. Kai kuriais atvejais atstumtojo tėvo elgesys taip pat gali prisidėti prie šios problemos, pavyzdžiui:
Agresija, smurtas tiek fizinis tiek emocinis prieš kitą tėvą ar patį vaiką gali palikti ilgalaikę neigiamą įtaką vaiko požiūriui ir jausmams.
Neigiamos kalbos apie kitą tėvą, kai pavyzdžiui atstumtasis tėvas nuolat kritikuoja ar žemina patrauklųjį tėvą, vaikas gali jausti kaltę ar jaustis lyg įtraukiamas į konfliktą.
Nepagarba vaiko emociniams poreikiams, kai atstumtasis tėvas neatsižvelgia į vaiko emocinę būklę, gali atsirasti atitolimas.
Netinkamas auklėjimas ar aplaidumas, nesidomėjimas vaiko gyvenimu, sprendimais ar emocijomis gali skatinti vaiko norą būti arčiau to tėvo, kuris jam atrodo labiau prieinamas emociškai.
Svarbu pabrėžti:
Kad vaiko akimis žiūrint, jis dažnai jaučia didelį spaudimą pasirinkti „pusę“ ir atitinkamai elgtis taip, kad ta pusė būtų patenkinta. Šis spaudimas ypač sustiprėja teismo proceso metu, kai vaikas netiesiogiai (arba tiesiogiai) įtraukiamas į konfliktą dėl globos.
Abu tėvai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir elgesį. Svarbu, kad kiekvienas iš tėvų suvoktų, kaip ir kokią jų veiksmai ar žodžiai daro įtaką jų vaikui ar vaikams. Net jei vienas iš tėvų daro klaidų, kitas turėtų stengtis, kad konfliktai kuo mažiau paveiktų vaiko jausmus ir santykius su abiem tėvais. Taip pat derėtų prisiminti, kad pagal LR įstatymą, teisę į vaiko auklėjimą turi abu tėvai.
Kodėl ir kaip pasireiškia santykiai su patraukliuoju ir atstumtuoju tėvais? Ką jaučia vaikas ir ką galima padaryti?
Kai po skyrybų vienas iš tėvų tampa patrauklusis, o kitas – atstumtasis, tai labai aiškiai atsispindi vaiko elgesyje. Toks santykių modelis gali vystytis palaipsniui, o jo požymiai būna skirtingi, priklausomai nuo vaiko amžiaus, emocinės brandos ir situacijos šeimoje. Dažnai ši dinamika ima formuotis dar skyrybų proceso metu, kai sprendžiami globos ir gyvenamosios vietos klausimai.
Kodėl tai dažnai pasireiškia skyrybų metu?
Vaiko elgesys su tėvais dažnai ima keistis būtent skyrybų ar teismo proceso metu. Ginčai dėl globos, laiko praleidimo su vaiku ar sprendimų priėmimo gali sukurti stiprų emocinį spaudimą, kuris verčia vaiką jaustis „priverstu“ rinktis vieną tėvą. Tokie klausimai kaip „Pas kurį tėvą vaikas gyvens?“ ar „Kur jis mokysis?“ teismo metu gali tapti pagrindu vaiko vidiniam konfliktui ką rinktis, nes vaikas ima suvokti, kad jo sprendimas ar veiksmai gali paveikti ne tik jį patį, tačiau ir tėvų santykius.
Šio proceso metu patrauklusis tėvas dažnai atrodo kaip „saugesnis pasirinkimas“ – galbūt emociškai stabilesnis, labiau palaikantis arba įtaigiau pateikiantis save kaip „geriausią globėją“. Tuo tarpu atstumtasis tėvas gali būti vaizduojamas kaip „problema“, kurią reikia spręsti. Dėl šios dinamikos atsiranda ryškūs vaiko elgesio pokyčiai. Taip pat, verta paminėti, kad Lietuvoje vyraujantis požiūris, kad vaikas visuomet lieka gyventi su mama, daro įtaką, kad tėtis su išankstine, lyg nenuginčijama taisykle, kurios neįmanoma pakeisti, ir pats nusiteikia, kad vaikas gyvens pas mamą. Čia ištinka fiksacija ir net nebesvarstomi kiti galimi sprendimo būdai.
Vaiko elgesys su patraukliuoju tėvu
Vaiko ryšys su patraukliuoju tėvu paprastai pasižymi stipriu emociniu prisirišimu, kuris dažnai atrodo natūralus, tačiau kai kuriais atvejais gali būti sąmoningai ar nesąmoningai sustiprintas patraukliojo tėvo pastangomis.
Vaikas neretai žavisi patraukliuoju tėvu ir mato jį kaip neklystantį. Net ir netinkami šio tėvo sprendimai ar veiksmai dažnai yra pateisinami. Pavyzdžiui, jei patrauklusis tėvas kaltina atstumtąjį dėl skyrybų ar kitų problemų, vaikas linkęs tai priimti kaip tiesą.
Bet kokia kritika patraukliajam tėvui gali sukelti stiprią vaiko gynybinę reakciją. Vaikas gali jausti spaudimą ginti patrauklųjį tėvą net tada, kai situacija to nereikalauja. Tai gali pasireikšti žodžiais, pavyzdžiui, „Tu tiesiog jo/jos nesupranti“, "Tu nuolatos ją/jį kaltini" ir pan.
Vaikas gali stengtis praleisti kuo daugiau laiko su patraukliuoju tėvu, nes šalia jo jaučiasi saugus. Tai dažnai atsitinka, kai patrauklusis tėvas parodo, jog būtent jis yra „saugi vieta“, o kitas – grėsmė.
Vaiko elgesys su atstumtuoju tėvu
Atstumtojo tėvo atžvilgiu vaiko elgesys dažniausiai pasižymi atsiribojimu, emociniu šaltumu ar net atvira agresija. Šie požymiai gali būti skirtingo intensyvumo, tačiau visi jie rodo, kad vaikas pradeda tolti nuo šio tėvo.
Vaikas gali vengti tiesioginio kontakto su atstumtuoju tėvu, atsakinėti tik trumpai ar formaliai. Pavyzdžiui, susitikimų metu vaikas gali elgtis šaltai, vengti akių kontakto arba rodyti akivaizdų nepasitenkinimą buvimu kartu.
Dažnai vaikas pradeda kaltinti atstumtąjį tėvą dėl įvairių problemų, net jei tai nėra objektyviai teisinga. Šie kaltinimai neretai būna perimti iš patraukliojo tėvo arba yra pasekmė manipuliacijų, kurios formuoja vaiko požiūrį.
Priešiškumas gali pasireikšti ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba – nuo tylaus ignoravimo iki atvirų priekaištų ar net agresyvaus elgesio. Vaikas gali atsisakyti dalyvauti bendroje veikloje ar net apskritai susitikti su atstumtuoju tėvu.
Ką paprastai jaučia vaikas? Kokiomis emocijomis gyvena vaikas jei šeimoje tvyro patraukliojo/atstumtojo tėvų dinamika?
1. Vidinis konfliktas
Vaikas gali jausti, kad privalo „pasirinkti pusę“, palaikyti vieną tėvą prieš kitą. Toks vidinis konfliktas sukelia kaltės jausmą ir stiprią emocinę įtampą.
Tipiškos vaiko mintys: „Jei mylėsiu vieną tėtį/mamą, vadinasi išduodu kitą?“ arba „Ar galiu bendrauti su abiem tėvais, kai jie taip nesutaria?“
2. Didžiulis kaltės jausmas
Vaikas dažnai jaučiasi atsakingas už konfliktus tarp tėvų arba net už pačias skyrybas. Be to, jei vaikas atitolsta nuo vieno iš tėvų (atstumtojo), jis gali jaustis kaltas dėl šio santykio pablogėjimo.
Tipiškos vaikoo mintys: „Tai mano kaltė, kad mama ir tėtis pykstasi“, arba „Galėjau geriau stengtis, kad tėtis neišvažiuotų.“
3. Nerimas ir nesaugumo jausmas
Nuolatinė įtampa tarp tėvų sukuria jausmą, kad šeima yra „netvirta“, o santykiai bet kuriuo metu gali dar labiau pablogėti. Vaikas gali bijoti, kad praras abiejų tėvų meilę ar dėmesį.
Tipiškos vaiko mintys: „O jei mama ar tėtis visai dings iš mano gyvenimo? Ar jie mane myli?“ arba „Ar jie kada nors nustos pyktis?“
4. Liūdesys ir praradimo jausmas
Jei vienas iš tėvų yra atstumtasis, vaikas gali jaustis, lyg prarastų svarbią gyvenimo dalį. Jis gali gedėti santykių, kurie anksčiau buvo artimi ir šilti. Čia gali sekti depresinė nuotaika, netinkamas elgesys ir pan.
Tipiškos vaiko mintys: „Kodėl aš nebegaliu būti kartu su tėčiu/mama taip, kaip anksčiau?“ arba „Aš prarandu tėtį/mamą.“, „Aš nebeturiu tėčio.“
5. Pyktis ir priešiškumas
.Vaikas gali jausti pyktį ir nepasitenkinimą tiek vienam tėvui (atstumtajam, jei jo kaltinimai atrodo tikri), tiek abiem tėvams už sukeltą įtampą. Šis pyktis kartais būna nukreiptas ir į save.
Tipiškos vaiko mintys: „Kodėl jie negali tiesiog sutarti?“ arba „Aš pykstu, kad turiu taip jaustis.“
6. Supainioti jausmai
Vaikas gali jausti susipainiojimą, nes jaučia skirtingus jausmus dviem svarbiausiems žmonėms savo gyvenime. Meilė, pyktis, kaltė ir liūdesys gali susipinti, sukurdami didelę emocinę įtampą.
Tipiškos vaiko mintys: „Aš myliu abu tėvus, bet negaliu suprasti, ką turėčiau jausti ar daryti.“
Kaip šios emocijos paveikia vaiką ilgalaikėje perspektyvoje?
Sumažėja savivertės jausmas. Vaikas gali manyti, kad jis yra „problemų šaltinis“ ir kaltinti save dėl tėvų konfliktų.
Baimė sukurti santykius ateityje. Vaikas, augęs patraukliojo/atstumtojo tėvų aplinkoje, gali vėliau vengti kurti artimus santykius, bijodamas būti atstumtas ar įsivelti į konfliktus.
Vaikas gali tapti emociškai uždaras jis gali išmokti užgniaužti savo jausmus, kad apsisaugotų nuo dar didesnio skausmo.
Ilgalaikis nerimas. Gyvenimas nuolatinėje įtampoje gali išsivystyti į nerimo sutrikimus ar emocinį nestabilumą.
Kaip išvengti šios situacijos skyrybų proceso metu? Ir gali padėti tėvai?
Tam, kad būtų išvengta lojalumo konfliktų ir patraukliojo/atstumtojo tėvų dinamikos, tėvams svarbu kuo anksčiau imtis veiksmų:
Vengti vaikui reikšti neigiamų nuomonių apie kitą tėvą, ypač teismo proceso metu.
Užtikrinti, kad vaikas jaustų abiejų tėvų meilę ir palaikymą.
Ieškoti mediatoriaus ar psichologo pagalbos, jei konfliktas tarp tėvų tampa destruktyvus.
Rinktis bendratėvystės modelį, kuris mažina lojalumo konfliktų riziką ir skatina vaiko emocinę gerovę.
Aiškiai parodykite, kad skyrybos ar konfliktai nėra vaiko kaltė ir kad jis yra mylimas abiejų tėvų.
Užtikrinkite, kad vaiko gyvenime būtų aiški rutina ir nuoseklus tėvų dalyvavimas.
Neprieštaraukite vaiko jausmams ir leiskite jam kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi.
Jei matote, kad vaikas stipriai išgyvena, pasikonsultuokite su vaikų psichologu.
Kaip tėvai gali atpažinti šiuos požymius?
Santykiai tarp vaiko ir tėvų po skyrybų yra trapūs, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali signalizuoti, kad vaiko santykiai su vienu iš tėvų pradeda keistis. Tėvams svarbu būti dėmesingiems ir stebėti, kaip vaikas elgiasi su kiekvienu iš jų. Jei pastebite šiuos požymius, imkitės veiksmų kuo anksčiau:
Vaikas vengia susitikti su vienu iš tėvų. Jis gali atsisakyti bendrauti, būti šaltas ar vengti bet kokių susitikimų su atstumtuoju tėvu.
Vaikas demonstruoja perdėtą lojalumą kitam tėvui ir atrodo, kad jis nekritiškai palaiko vieną tėvą ir kritikuoja kitą, net kai nėra objektyvaus pagrindo.
Vaikas pradeda kaltinti vieną tėvą dėl situacijų ar problemų, kurios neatitinka realybės.
Jei vaikas anksčiau palaikė gerą ryšį su abiem tėvais, bet po skyrybų pradėjo elgtis kitaip, tai gali būti signalas.
Ką galite padaryti?
Įvertinkite savo ir kito tėvo elgesį, paklauskite savęs: „Ar galėjome netyčia sukelti vaikui vidinį konfliktą?“ Jei vaikui tenka rinktis tarp tėvų, jis jaus didelį emocinį spaudimą. Stenkitės vengti bet kokio elgesio, kuris vaikui signalizuotų, kad vienas tėvas yra „geresnis“ arba „kaltas“.
Jei pastebite šiuos požymius, nelaukite, kreipkitės į psichologą ar mediatorių. Ankstyva intervencija gali padėti nustatyti problemų priežastis ir užkirsti kelią tolimesniems santykių trikdžiams. Psichologas taip pat gali padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, susijusias su skyrybų padariniais.
Pasvarstykite apie bendratėvystės modelio įgyvendinimą. Bendratėvystė – tai abiejų tėvų aktyvus dalyvavimas vaiko gyvenime. Ji ne tik padeda vaikui jaustis saugiau ir mylimam abiejų tėvų, bet ir mažina lojalumo konfliktų riziką. Net jei tėvų santykiai yra įtempti, svarbu išlaikyti konstruktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą dėl vaiko gerovės.
Svarbiausias tikslas! Svarbiausias tėvų tikslas turėtų būti vaiko emocinė gerovė. Atpažinus problemą anksti ir imantis veiksmų, galima užtikrinti, kad vaikas išliktų artimas abiem tėvams ir neprivalėtų pasirinkti „pusės“.
Kaip tėvai gali užkirsti kelią šiai problemai?
Svarbu ne tik atpažinti problemas, susijusias su patraukliojo ir atstumtojo tėvų dinamika, bet ir imtis prevencinių veiksmų, kad jos apskritai neatsirastų. Tėvų bendradarbiavimas, pagarba vienas kitam ir aiškus susitarimas dėl vaiko auklėjimo yra esminiai žingsniai siekiant užtikrinti sveikus santykius.
1. Stiprinti bendratėvystės modelį
Bendratėvystė – tai aktyvus abiejų tėvų įsitraukimas į vaiko gyvenimą. Ji leidžia vaikui jaustis mylimam ir svarbiam abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų skyrybų.
Abi pusės dalijasi ne tik atsakomybėmis, bet ir sprendimais, susijusiais su vaiko auklėjimu, ugdymu ir kasdieniu gyvenimu.
Nustatykite bendras taisykles dėl vaiko priežiūros ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, sprendimas dėl vaiko mokyklos, laisvalaikio veiklų ar medicininės priežiūros turėtų būti priimtas abiejų tėvų.
Vaikas turėtų matyti, kad abu tėvai bendrauja pagarbiai ir bendradarbiauja, spręsdami iškilusius klausimus. Tuo tarpu atstumtsis tėvas tūrėtų prisiminti, kad jis turi galią ir galimybes auklėti savo vaiką. Jį gina Lietuvos įstatymai :)
2. Venkite neigiamų komentarų apie kitą tėvą
Nors skyrybų metu tarp tėvų gali būti daug įtampos, vaikui nereikėtų girdėti jokių neigiamų komentarų apie kitą tėvą, kaip pavyzdžiui:
Nekritikuokite ir nekaltinkite vienas kito vaiko akivaizdoje.
Nekaltinkite kito dėl skyrybų ar kitų problemų girdint vaikui ar tiesiogiai jam.
Kalbėkite garsiai prie vaiko apie kito tėvo gerąsias savybes, tam kad vaikas jaustūsi galintis mylėti abu tėvus.
3. Išlikite neutralūs konflikto metu
Jeigu tarp tėvų kyla konfliktai, stenkitės jų nespręsti vaikui girdint ar matant. Konfliktų sprendimas turėtų vykti ramiai ir, jei reikia, pasitelkiant mediatorius ar psichologus. Bendraukite žinutėmis ar elektroniniais laiškais jei to reikia. Neįtraukite vaiko kaip tarpininko perduodant žinutes. Vaikas neturėtų tapti „informatoriumi“ ar „taikdariu“.
4. Ieškokite profesionalios pagalbos
Jei pastebite, kad problema gilėja, nedelskite kreiptis į specialistus. Šeimos psichologai, mediatorių paslaugos gali padėti:
Išspręsti konfliktus konstruktyviai.
Palaikyti vaiką emocinio streso metu.
Ugdyti sveiką komunikaciją tarp tėvų.
Ryšio tarp atstumtojo ir vaiko atkūrimas: Kantrybė, nuoseklumas ir pavyzdžio rodymas.
Atstatyti nutrūkusius ar įtemptus santykius tarp vaiko ir atstumtojo tėvo gali būti sudėtinga ir užimti nemažai laiko. Ypač tai apsisunkina tuomet, kai patraukliojo ir atstumtojo tėvų dinamika jau yra giliai įsitvirtinusi, o vaiko požiūris stipriai paveiktas vieno iš tėvų veiksmų ar elgesio. Nepaisant sunkumų, yra keli pagrindiniai principai, kurie gali padėti palaipsniui atkurti sveiką santykį.
Kantrybė yra pagrindas
Pirmiausia svarbu suprasti, kad šis procesas neįvyks greitai. Vaikas, kuris jaučia nepasitikėjimą ar atstumimą vieno iš tėvų atžvilgiu, gali būti emociškai uždaras, o jo elgesys gali būti sudėtingas ir prieštaringas.
Neskubėkite. Duokite vaikui laiko adaptuotis. Pernelyg intensyvūs ar staigūs bandymai užmegzti kontaktą gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą.
Priimkite vaiko jausmus.. Leiskite vaikui reikšti savo emocijas, net jei jos atrodo neteisingos ar skaudžios. Svarbiausia – klausytis, nesmerkiant ir nebandant priversti jo pakeisti savo nuomonės iš karto.
Nuoseklumas kuriant santykius
Vaikas turi matyti, kad tėvas, su kuriuo santykiai yra nutrūkę, stengiasi palaikyti ryšį ir yra patikimas. Nuoseklumas reiškia reguliarius ir pastovius bandymus bendrauti, net jei iš pradžių jie nesulaukia atgalinio atsako.
Reguliarus bendravimas yra itin svarbus. Jei vaikas vengia fizinių susitikimų, bandykite kitus būdus – rašykite laiškus, siųskite žinutes ar skambinkite. Parodykite, kad rūpinatės ir norite būti jo gyvenime.
Rodykite susidomėjimą vaiko gyvenimu, domėkitės jo veikla, mokykla, draugais ir pomėgiais. Tai padės vaikui suprasti, kad jo gyvenimas jums svarbus.
Būkite pavyzdys vaikui
Vaikai mokosi stebėdami tėvų elgesį, todėl jūsų veiksmai yra galingas būdas daryti teigiamą įtaką. Net jei kitas tėvas daro klaidų ar elgiasi netinkamai, jūsų atsakomybė – parodyti vaikui, kaip elgtis brandžiai ir pagarbiai.
Išlikite ramūs konfliktinėse situacijose, net jei kitas tėvas jus kaltina ar elgiasi netinkamai, nesivelkite į ginčus vaikui girdint. Vaikas turėtų matyti jus kaip stabilų ir emociškai stiprų žmogų.
Rodykite pagarbą kitam tėvui, nekalbėkite neigiamai apie kitą tėvą vaikui, net jei turite pagrindo jaustis nuskriausti. Tai padės vaikui išlaikyti neutralų požiūrį ir sumažins jo vidinį konfliktą.
Maži žingsniai, dideli rezultatai
Net ir nedidelės, tačiau nuoširdžios pastangos gali duoti reikšmingų rezultatų. Svarbu parodyti vaikui, kad jūsų tikslas yra ne konkuruoti dėl jo meilės, o užtikrinti jo gerovę. Pavyzdžiui:
Pakvieskite vaiką į bendrą veiklą, kuri jam patinka.
Pasirūpinkite, kad susitikimų metu vaikas jaustųsi patogiai ir saugiai.
Užtikrinkite, kad vaiko poreikiai būtų prioritetas – klausykitės, ką jis sako, ir stengkitės į tai atsižvelgti.
Nepamirškite savęs priežiūros
Santykių atkūrimas gali būti emociškai alinantis, todėl svarbu pasirūpinti ir savo emocine būkle. Jei jaučiate, kad situacija jus labai paveikia, kreipkitės pagalbos į psichologą ar paramos grupes. Emociškai stiprus ir stabilus tėvas yra labai svarbus vaiko gerovei.
Išvados: Vaiko gerovė – svarbiausias prioritetas
Skyrybos visada yra sudėtingas ir emociškai įtemptas gyvenimo įvykis tiek tėvams, tiek vaikams. Tačiau tėvų elgesys po skyrybų turi esminę reikšmę vaiko psichologinei sveikatai ir santykių su abiem tėvais išlaikymui.
Patraukliojo ir atstumtojo tėvų dinamika dažnai atsiranda dėl nevaldomų emocijų, konfliktų ir manipuliacijų, tačiau šią problemą galima spręsti, jei abu tėvai prisiima atsakomybę ir deda pastangas dėl vaiko gerovės.
Svarbiausi žingsniai, kuriuos tėvai turėtų prisiminti:
Venkite vaiko įtraukimo į konfliktus. Vaikas neturėtų jaustis priverstas rinktis tarp tėvų ir jausti vidinį konfliktą dėl to kad jam reikia rinktis.
Įgyvendinkite bendratėvystės modelį, nes vienodas abiejų tėvų įsitraukimas į vaiko gyvenimą padeda išvengti lojalumo konflikto ir skatina sveikus santykius.
Atkreipkite dėmesį į vaiko emocinius ir elgesio pokyčius, kurie gali signalizuoti apie problemas santykiuose su vienu iš tėvų.
Ieškokite pagalbos, kai reikia, ypač Jei problemos gilėja, nedelskite kreiptis į šeimos psichologus, mediatorius ar kitus specialistus, kurie gali padėti spręsti konfliktus.
Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį, net ir sudėtingose situacijose stenkitės išlikti pagarbūs, ramūs ir supratingi – tai padės vaikui jaustis saugiai.
Pabaigos mintis: Saugūs santykiai – raktas į vaiko laimę
Santykių su vaiku ir buvusiu sutuoktiniu atkūrimas ar gerinimas gali būti ilgas procesas, tačiau tai yra svarbiausia investicija į vaiko ateitį. Vaikas, kuris jaučiasi mylimas ir palaikomas abiejų tėvų, turi geresnes galimybes augti laimingu, pasitikinčiu savimi žmogumi.
Tėvams svarbu suprasti, kad jų bendradarbiavimas – nepaisant skyrybų – ne tik sumažins konfliktus, bet ir padės vaikui suformuoti sveiką santykį su abiem tėvais. Tai, ką tėvai daro šiandien, turės ilgalaikį poveikį vaiko gyvenimui.
Jūsų J.
Jei Jums reikia pagalbos:
Comentarios