Porų terapija: ką daryti, kai partneris nenori dalyvauti?
- Jolita Sorokinaite
- 2024-09-27
- 9 min. skaitymo
Atnaujinta: 2024-10-04
Mes visi susiduriame su iššūkiais santykiuose. Kartais jaučiamės taip, lyg būtume atsidūrę kryžkelėje, kai bendravimas tampa sunkesnis, o emocinis ryšys atrodo tik silpnėja. Daugelis mūsų ieško būdų, kaip pagerinti santykius, ir būtent porų terapija gali būti vienas iš efektyviausių sprendimų.
Bet ką daryti, kai mūsų antroji pusė nenori eiti į porų terapiją? Juk dažniausiai mes ieškome pagalbos, kai jaučiame, kad mūsų santykiai reikalauja dėmesio. Norime spręsti problemas, atkurti tarpusavio supratimą ir pagerinti bendravimą. Bet kai vienas partneris nenori dalyvauti porų terapijoje, tai gali atrodyti kaip neįveikiama kliūtis. Gali kilti klausimų: „Ar aš darau kažką blogai?“ arba „Kaip galiu pagerinti santykius, jei mano partneris atsisako bendradarbiauti?
Šiame straipsnyje nagrinėsiu, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip gali toliau dirbti su santykiais, net jei tavo partneris nėra pasiruošęs porų terapijai. Taip pat aptarsiu, kaip gali auginti emocinį ryšį, kurti atvirą bendravimą su vyru ar žmona ir rasti alternatyvių būdų spręsti iškilusius sunkumus be porų terapijos sesijų.

Priežastys, kodėl partneris gali atsisakyti porų terapijos.
Neretai susiduriame su situacija, kai vienas iš mūsų esame pasirengę ieškoti pagalbos santykiams, bet mūsų partneris tiesiog nenori į tai įsitraukti. Tai gali būti itin sunkus išgyvenimo periodas, nes juk atrodo, jog porų terapija galėtų būti puikus žingsnis į priekį, o štai vyras ar žmona tam nepritaria. Čia labai svarbu suprasti, kad atsisakymas eiti į terapiją ne visada reiškia abejingumą ar nenorą keistis.
Atsisakymas eiti į terapiją ne visada reiškia abejingumą ar nenorą keistis.
Žemiau išvardinsiu keletą priežasčių, dėl ko antrosios pusės kartais atsisako dalyvauti porų terapijoje:
Dažnai pasitaiko, kad vienas iš partnerių vengia terapijos ne todėl, kad nenori spręsti problemų, o dėl baimės. Kartais žmonės gali jausti baimę ar nesaugumą dėl galimo pažeidžiamumo porų terapijos metu. Galbūt tavo partneris, vyras ar žmona bijo, jog terapijos metu teks gilintis į asmenines problemas arba atskleisti dalykus, kuriuos jis ar ji norėtų pasilikti tik sau. Kartais žmonės bijo, kad terapija gali iškelti skausmingus jausmus ar nepatogias tiesas, kurioms jie dar nėra pasiruošę. Svarbu suprasti, kad šios baimės yra natūralios ir dažnai būna pagrįstos vidiniais barjerais.
Galbūt tavo vyras ar žmona jaučia gėdą dėl tam tikrų savo veiksmų ar elgesio. Jis arba ji gali bijoti, kad terapija privers pripažinti klaidas, kurias norėtų slėpti ar ignoruoti. Ir tai yra visiška natūrali savigynos reakcija, kai suveikia gynybos mechanizmai ir žmogus nesąmoningai gali stengtis išvengti patirti tų jausmų dar kartą. Dažnai mes visi bandome apsisaugoti nuo nemalonių tiesų, tačiau šioje situacijoje tai tikrai gali užkirsti kelią tikram santykių pagerėjimui.
Be to, svarbu suprasti, kad porų terapija gali būti emocionaliai sunki ir reikalaujanti didelio psichologinio darbo, todėl kai kurie žmonės gali jausti, kad nėra pasiruošę ar pakankamai stiprūs, kad susidurtų su savo vidiniais išgyvenimais.
Kai kurie žmonės mano, kad porų terapija ar apsikritai terapija ar psichologo konsultacijos yra skirta tik toms poroms, kurios jau turi labai rimtų problemų. Tačiau realybėje porų terapija gali būti naudinga bet kuriame santykių etape. Ji suteikia galimybę mokytis, kaip geriau suprasti vienas kitą, pagerinti bendravimą ir išvengti nesusipratimų. Tai nėra požymis, kad santykiai yra „blogi“, o atvirkščiai – tai būdas sustiprinti ir pagerinti tai, kas jau egzistuoja.
Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės gali turėti neigiamą patirtį su praeities terapijomis arba susidurti su socialiniu stigma, kuri trukdo jiems pasitikėti terapijos procesu.
Galiausiai, atsisakymas eiti į terapiją gali būti sudėtingas ir įvairių priežasčių sąlygotas veiksnys, kuris nereiškia, kad žmogus yra abejingas ar nenorintis keistis. Svarbu atidžiai išnagrinėti šias priežastis ir ieškoti alternatyvų, kad žmogus galėtų gauti reikiamą pagalbą ir palaikymą savo emocinei gerovei gerinti.
Tinkamas būdas kalbėti apie porų terapiją su partneriu.
Kai susiduriame su situacija, kai mūsų antroji pusė nenori eiti į porų terapiją, labai svarbu pasirinkti tinkamą būdą, kaip apie tai kalbėti. Natūralu, kad norime išspręsti problemas, tačiau kaltinimai ar priekaištai gali tik dar labiau užaštrinti situaciją. Tad kaip kalbėti apie terapiją, kad partneris jaustųsi suprastas?
Pirmiausia, pabandyk pabrėžti, kad porų terapija nėra skirta kaltinimams ar klaidų ieškojimui. Vietoj to, paaiškink, jog porų terapija gali būti erdvė, kur abu galėtumėte geriau suprasti vienas kitą ir išmokti geriau komunikuoti. Tai – ne apie tai, kas yra teisus ar neteisus, o apie tai, kaip pagerinti jūsų santykius.
Porų terapija – ne apie tai, kas yra teisus ar neteisus, o apie tai, kaip pagerinti jų santykius.
Taip pat pabandyk kalbėti nuoširdžiai apie savo jausmus, nenaudodamas frazių „tu visada“ arba „tu niekada“. Verčiau sakyk, pavyzdžiui, „aš jaučiuosi, kad mus išgirstų ir mums galėtų padėti porų psichologas, nes mūsų pokalbiai dažnai virsta konfliktais“ arba „man atrodo, kad kartais mums praverstų trečio žmogaus pagalba, kad išgirstume vienas kitą". Tokiu būdu neįžiebsi gynybinės reakcijos ir suteiksi galimybę partneriui suprasti tavo poziciją.
Galiausiai, parodyk savo pasirengimą mokytis ir augti kartu. Kartais svarbu ne tik išreikšti norą spręsti santykių problemas, bet ir parodyti savo atvirumą asmeniniam tobulėjimui. Tu gali sakyti: „Manau, kad abu galime daug ko išmokti, ne tik apie mūsų santykius, bet ir apie save. Porų terapija galėtų būti būdas tapti geresniais partneriais vienas kitam.“ Tai padės tavo vyrui ar žmonai suvokti, kad porų terapija nėra vien tik apie santykių „taisymą“ – tai ir galimybė kiekvienam augti asmeniškai. Partneris galbūt pamatys, kad porų psichologas nėra kaltintojas ar teisėjas, o porų terapija yra ne kaltinimų vieta, o erdvė, kurioje abu galite tobulėti ir suprasti save bei vienas kitą giliau. Tai gali padrąsinti partnerį apsvarstyti porų terapijos galimybę ir pradėti žvelgti į ją kaip teigiamą galimybę, o ne problemą.

Ar pradėti terapiją vienam: individualios psichoterapijos nauda.
Kartais, kai partneris kategoriškai atsisako eiti į porų terapiją, tai gali sukelti bejėgiškumo ar kitus įvairius jausmus. Gali atrodyti, kad santykiai nejudės į priekį, jei nebus abiejų partnerių įsitraukimo. Tačiau svarbu atminti, kad terapijos procesas gali prasidėti ir nuo vieno žmogaus. Individuali psichoterapija gali būti pirmasis žingsnis, kuris ne tik padės tau geriau suprasti savo jausmus ir poreikius, bet ir gali turėti teigiamą poveikį visai santykių dinamikai.
Pradėdama(s) psichoterapiją viena(s), tu gali aiškiau suvokti, kokias problemas santykiuose nori spręsti ir kokie yra tavo asmeniniai indėliai į tas problemas. Kartais per psichologines konsultacijas mes atrandame naujų perspektyvų ir įrankių, kurie padeda mums ne tik geriau komunikuoti su partneriu, bet ir išlaikyti vidinę ramybę santykiuose. Be to, individualus darbas su psichoterapeutu gali parodyti partneriui, kad porų terapija nėra tokia „baugi“, kaip galbūt jis ar ji manė iki tol, ir tai gali paskatinti jį ar ją ilgainiui prisijungti prie porų terapijos.
Svarbiausia yra tai, kad individualios psichoterapijos pradžia nėra „nesėkmė santykiuose“ ar ženklas, kad santykiai pasmerkti. Tai gali būti puiki galimybė tobulėti pačiam ir tuo pačiu nešti pozityvius pokyčius į santykius, net jei partneris kol kas lieka nuošalyje.
Ką daryti, kai partneris nenori parų terapijos: kiti būdai gerinti santykius.
Jei tavo partneris vis dar abejoja ar nenori eiti į porų terapiją, tai nereiškia, kad negalite dirbti su savo santykiais kitais būdais. Yra daugybė alternatyvių metodų, kurie gali padėti stiprinti ryšį ir spręsti problemas be formalių porų terapijos sesijų. Nors porų terapija yra labai vertinga, kartais ir švelnesnės priemonės gali padėti sumažinti partnerio baimę ir atverti kelią į gilesnį supratimą.
Vienas iš būdų – pradėti nuo savi-pagalbos knygų ar kursų, kurie yra orientuoti į santykių gerinimą. Tai gali būti puiki proga kartu mokytis, kaip spręsti nesutarimus ar gilinti emocinį ryšį. Rinkitės knygas, kurios remiasi moksliškai patvirtintomis metodikomis ir kurias rekomenduoja specialistai. Skaitant jas kartu, galite diskutuoti ir pasidalinti įžvalgomis apie savo santykius be spaudimo dalyvauti terapijoje. Straipsnio apačioje rasite rekomenduojamų knygų sąrašą.
Kitas būdas – daugiau dėmesio skirti bendroms veikloms. Kartais tiesiog būdami kartu ir leisdami laiką malonioje atmosferoje galite suartėti. Tai gali būti bendri hobiai, kelionės ar net paprasti vakarai namuose. Tokios veiklos padeda atkurti prarastą ryšį ir stiprina tarpusavio supratimą. Galite iškelti sau klausimą, kada paskutinį kartą buvome pasimatyme? Nueikite į jį ir elkitės taip, lyg pasimatymas būtų pirmas.
Taip pat gali būti naudinga pabandyti emocinį ryšį stiprinti per pokalbius, kurie nėra orientuoti į konfliktų sprendimą, o tiesiog į vienas kito poreikių išklausymą. Tai gali būti paprasti, bet giliai asmeniški pokalbiai apie tai, kas jus džiugina ar neramina, nespaudžiant vienas kito iš karto spręsti problemas. Tiesiog dalinantis kasdienėmis mintimis, emocijomis ir išgyvenimais. Tai padeda kurti artimą ir palaikantį ryšį, nes partneriai pradeda geriau suprasti vienas kitą be jokio spaudimo spręsti problemas. Pateiksiu kelis galimus pavyzdžius:
Kasdienės emocijų dalinimosi praktikos
Galite sukurti tradiciją šeimoje kiekvieną dieną pasidalinti, kaip jaučiatės, ir kas labiausiai jus džiugino arba neramino tą dieną. Klausimai tokie kaip:
Kaip tu šiandien jautiesi?
Kokia uvo šiandienos tavo maloniausia akimirka?
Kas tave labiausiai nuvargino?
Tokie pokalbiai padeda sukurti erdvę, kurioje abu sutuoktiniai ar partneriai gali išreikšti savo jausmus. Tai yra apie tai, kad vienas kitą išklausytumėte ir parodytumėte supratimą.
Pasidalijimas svajonėmis ir siekiais
Galite kalbėti su vyru ar žmona apie ilgalaikes savo svajones, tikslus ar norus, net jei jie nesusiję su santykiais. Tai padeda poroms geriau suprasti vienas kito vertybes ir asmeninius siekius. Pvz., galite paklausti:
Ką tau labiausiai patinka daryti, kai turi laisvo laiko?
Kokios tavo didžiausios svajonės, kurių dar neįgyvendinai?
Kas tave labiausiai įkvepia?
Tai pokalbiai, kurie skatina gilų bendravimą, neapkraunant vienas kito įtampa dėl problemų.
Dėkingumo praktika
Tyrimai įrodyta, kad dėkingumas gerina santykių kokybę. Tiesiog kalbėdami, galite pasidalinti, už ką esate vienas kitam dėkingi. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę galite aptarti, kokius mažus dalykus pastebėjote ir vertinate savo partneryje. Tai galėtų skambėti taip:
Aš pastebėjau, kad visada rūpiniesi tuo, kad jausčiausi saugi(us). Ačiū tau už tai.
Aš labai vertinu, kaip tu mane palaikai net mažose situacijose.
Tai sukuria teigiamą ryšį, kuriame abu partneriai jaučiasi vertinami ir mylimi.
Prisiminimų dalinimasis
Nors dalijimasis prisiminimais iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti niekam nereikalingas būdas, tačiau gana dažnai grįžimas prie praeities įvykių, kuriuos abu vertinate, gali atgaivinti teigiamus jausmus. Galite kartu prisiminti gražias akimirkas iš praeities ir pasikalbėti apie jas.
Prisimeni, kaip mes kartu keliavome prie jūros? Kas tau labiausiai įstrigo iš šios kelionės?
Kaip manai, kas buvo smagiausia mums nutikę kartu?
Tokio tipo pokalbiai sukuria pozityvias emocijas ir atkuria artumo jausmą.
Atviri pokalbiai apie emocinius poreikius
Kartais tiesiog kalbėti apie savo emocinius poreikius be spaudimo ieškoti sprendimų yra labai naudinga. Tai gali būti diskusijos apie tai, kaip norite būti palaikomi ar ko tikitės santykiuose, bet nesiekiant iš karto pakeisti situaciją. Pvz.:
Kai jaučiuosi prislėgta(s), man labai padeda, kai tu tiesiog esi šalia.
Kartais man reikia šiek tiek erdvės, kad galėčiau apmąstyti savo jausmus ir tada jaučiuosi geriau.
Svarbu suprasti, kad tokie pokalbiai nėra skirti tam, kad išspręstumėte problemas, bet tam, kad giliau suprastumėte vienas kito vidinį pasaulį ir parodytumėte paramą bei empatiją. Tai padeda stiprinti emocinį ryšį ir sukurti artimesnį santykį.
Porų psichologė:

Porų terapija, ką daryti, jei partneris vis tik visiškai jos atsisako?
Kartais, nepaisant visų pastangų, partneris, vyras ar žmona gali kategoriškai atsisakyti dalyvauti porų terapijoje. Tai gali sukelti nusivylimą, bejėgiškumo jausmą. Bet svarbu nepamiršti, kad vis dar yra būdų dirbti su savimi ir santykiais, net jei tavo partneris nėra pasirengęs žengti šį žingsnį.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra teisinga priversti kitą žmogų daryti tai, ko jis nenori. Kiekvienas turime savo tempą ir emocinį pasirengimą keistis. Jei tavo partneris visiškai atsisako terapijos, gali būti naudinga susitelkti į savo asmeninį augimą. Individuali psichoterapija ar savi-pagalbos priemonės gali padėti tau aiškiau suvokti savo poreikius, norus ir ribas santykiuose. Kartais, kai keičiamės patys, mūsų pokyčiai natūraliai veikia ir santykius.
Kitas svarbus žingsnis yra atvirai aptarti ribas. Nors partneris gali atsisakyti porų terapijos, svarbu aiškiai išreikšti, kas tau yra svarbu santykiuose ir kokios ribos būtinos, kad galėtum jaustis emociškai saugiai. Tai nereiškia ultimatumo, o tiesiog atvirą ir pagarbią diskusiją apie tai, ko reikia tau.
Galiausiai, verta apsvarstyti, ar santykiai gali išlikti sveiki ir tenkinti abu partnerius be abipusio darbo. Jei tavo partneris nesiruošia dalyvauti pokyčių procese, ilgainiui gali tekti peržiūrėti, ar toks santykių modelis yra tvarus ir patenkina tavo poreikius. Vis tik svarbiausia – išlikti sąžiningu su savimi ir neprarasti savęs vardan santykių išlaikymo.
Pabaigai,
Svarbiausia atsiminti, kad pokyčiai santykiuose užtrunka laiko. Mes visi augame ir keičiamės savo tempu, ir kartais tas augimas gali atrodyti lėtas ar sudėtingas. Bet kantrybė, atviras bendravimas ir tikras noras suprasti vienas kitą gali vesti į pozityvius pokyčius.
Jei šiuo metu jautiesi vieniša(s) savo pastangose keisti santykius, atmink – tavo asmeninis darbas yra nepaprastai svarbus. Net jei partneris nenori dalyvauti porų terapijoje, tu gali žengti pirmuosius žingsnius link emocinio gerėjimo. Galų gale, kartais vieno žmogaus pokyčiai gali paskatinti ir kitą įsitraukti į bendrą procesą.
Nedvejok ieškoti pagalbos ir pradėti pokyčius nuo savęs. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame link geresnių santykių, yra svarbus, o terapija ar individualus darbas gali būti būtent tai, kas padės tau pasiekti trokštamą tarpusavio ryšį ir supratimą.

Tavo J.
Susitikime:
Rekomenduojamos knygos:
„Penkios meilės kalbos“ – Gary Chapman. Knyga labai populiari tarp porų, ieškančių būdų, kaip geriau suprasti ir patenkinti vienas kito poreikius. Ji nagrinėja penkis skirtingus būdus, kaip žmonės išreiškia ir priima meilę, o tai gali padėti sustiprinti ryšį.
„Tavo santykių paslaptys: kaip kurti ir išlaikyti ilgalaikius santykius“ – Harville Hendrix, Helen LaKelly Hunt. Knygoje pateikiami praktiniai patarimai, kaip kurti tvarius ir sveikus santykius. Autoriai remiasi ilgalaikės partnerystės psichologiniais principais.
„Kai meilės nepakanka: kaip išvengti skyrybų ir išsaugoti santykius“ – John M. Gottman. Vienas garsiausių psichologų santykių srityje, John Gottman, knygoje pateikia mokslinių tyrimų pagrindu sukurtas strategijas, kaip išvengti skyrybų ir stiprinti santykius.
„Tinkama pusiausvyra: kaip išmokti mylėti save ir kitus“ – Nathaniel Branden. Knyga orientuota į savivertę ir asmeninį augimą, kas yra svarbu bet kokiuose santykiuose. Ji moko, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp meilės sau ir artimiesiems.
„Išsaugoti santykius: Kaip sukurti laimingus santykius“ – Sue Johnson. Ši knyga remiasi i emocijas orientuota terapija ir padeda poroms išmokti, kaip geriau suprasti ir palaikyti vienas kitą, atkurti prarastą emocinį ryšį.
Commenti