Skyrybų poveikis vaikams: kaip bendratėvystė padeda kurti vaiko emocinį stabilumą. Bendratėvystė po skyrybų.
- Jolita Sorokinaite
- 2024-11-21
- 9 min. skaitymo
Skyrybos – tai vienas iš sudėtingiausių išbandymų šeimos gyvenime, kuris paliečia ne tik partnerius, bet ir jų vaikus. Vaikai dažnai jaučia nerimą, nesaugumą ir praranda stabilumo jausmą, kai šeimos dinamika kardinaliai keičiasi. Tokiais momentais kyla klausimas: kaip tėvai gali padėti savo vaikui ar vaikams, užtikrinant vaiko emocinį stabilumą, nepaisant vykstančių pokyčių?
Vienas veiksmingiausių sprendimų po skyrybų – bendratėvystės modelis. Šis požiūris skatina abu tėvus aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrinant, kad jų ryšys su vaiku išliktų stiprus ir palaikytų jo emocinę gerovę. Tačiau bendratėvystė reikalauja ne tik susitarimo tarp tėvų, bet ir atitinkamų įgūdžių – pagarbaus bendravimo, atsakomybės pasidalijimo ir gebėjimo spręsti konfliktus.
Šiame straipsnyje aptarsiu, kaip bendratėvystė gali padėti vaikams susidoroti su skyrybų padariniais ir užtikrinti jų emocinį stabilumą. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie padės tėvams įgyvendinti šį modelį efektyviai, kartu kuriant harmoningą aplinką vaikui augti.
Raktažodžiai: bendratėvystė po skyrybų, vaiko emocinis stabilumas, skyrybų poveikis vaikams.
Skyrybos neišvengiamai palieka pėdsaką ne tik tėvų gyvenime, bet ir vaikų emocinėje gerovėje. Tai yra vienas iš svarbiausių įvykių, galinčių sukrėsti vaiko suvokimą apie šeimos struktūrą, stabilumą ir saugumą. Vaikai, kurių šeimos išgyvena šį procesą, dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti jų psichologinį stabilumą, savivertę ir santykių su tėvais kokybę. Tokie pokyčiai gali būti ypač skausmingi, jei tėvų skyrybos lydimos konfliktų, nesutarimų dėl globos ar kitų situacijų, kurios dar labiau gilina vaiko nerimą.
Šios patirtys vaikams gali reikšti ne tik gyvenamosios vietos, kasdienės rutinos ar tėvų prieinamumo pasikeitimą, bet ir priverstinį prisitaikymą prie naujos tikrovės. Jie gali prarasti pasitikėjimą, kad tėvai, kuriuos jie myli, išliks kaip vieninga jėga jų gyvenime. Net jei skyrybos yra neišvengiamos, jų emocinis poveikis priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi šiuo sudėtingu laikotarpiu ir kokius sprendimus priima vaiko atžvilgiu.
Skyrybos veikia ne tik vaikus, bet ir pačius tėvus, kurie susiduria su didžiuliais emociniais ir praktiniais iššūkiais. Tėvams šis procesas gali tapti vienu iš sudėtingiausių gyvenimo etapų, reikalaujančiu gebėjimo valdyti ne tik savo jausmus, bet ir priimti sprendimus dėl vaikų gerovės. Emocinis stresas, atsakomybės pasidalijimas ir santykiai su buvusiu partneriu tampa kasdienybe, kurią reikia įveikti, siekiant užtikrinti stabilumą šeimoje.
Skyrybų poveikis vaikams.
Nerimas ir nesaugumas. Vaikai dažnai jaučiasi pasimetę, kai šeima, kuri anksčiau buvo jų stabilumo ir saugumo šaltinis, staiga keičiasi. Jie gali bijoti, kad tėvų išsiskyrimas reiškia praradimą, ne tik vieno iš tėvų fizinę nebuvimą, bet ir emocinį ryšį.
Daugelis vaikų pradeda jausti atsakomybę už tėvų skyrybas, ypač jei šeimoje kyla konfliktų jų akivaizdoje. Jie gali manyti, kad jų elgesys prisidėjo prie šios situacijos, kas dar labiau gilina emocinę įtampą ir kaltės jausmą.
Skyrybos dažnai reiškia, kad vaikas praleidžia mažiau laiko su vienu iš tėvų. Tai gali lemti, kad vaikas jaučiasi atstumtas arba pradeda tapatintis su vienu iš tėvų, o kitą – nuvertinti. Ši dinamika gali pakenkti ilgalaikiams santykiams, kai vienas tėvas gali tapti patraukliuoju, o kitas atstumtuoju tėvu.
Vaikai, patiriantys emocinį stresą, dažnai pradeda elgtis impulsyviai ar užsisklendžia savyje. Kai kurie vaikai gali prarasti susidomėjimą mokykla, nes sunkiai susidoroja su jausmais, kuriuos sukelia skyrybos.
Skyrybų poveikis tėvams.
Emocinis stresas ir konfliktai. Tėvams skyrybos dažnai tampa emocinio streso šaltiniu – nuo kaltės jausmo iki finansinių sunkumų. Be to, konfliktai tarp tėvų gali apsunkinti jų bendravimą, net jei jie nori užtikrinti gerovę vaikui.
Po skyrybų daugeliui tėvų tenka peržiūrėti savo vaidmenį vaiko gyvenime. Tėvai, su kuriais vaikas gyvena rečiau, gali jaustis atitolę, o tėvai, gyvenantys kartu su vaiku, dažnai jaučia per didelę atsakomybę.
Tėvai nerimauja, kaip skyrybos paveiks jų vaiką, ypač jei šeimoje buvo daug konfliktų. Šis nerimas gali apsunkinti jų gebėjimą priimti racionalius sprendimus dėl vaiko gerovės.
Supratimas, kaip skyrybos veikia vaiką, yra pirmasis žingsnis link pokyčių. Bendratėvystės modelis, aptariamas šiame straipsnyje, gali padėti sumažinti šį poveikį, suteikiant vaikui stabilumą ir užtikrinant, kad abu tėvai išliktų svarbia jo gyvenimo dalimi.
Kas yra bendratėvystė?
Bendratėvystė – tai tėvystės modelis, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime po skyrybų, nepaisant to, kad gyvena atskirai. Šis modelis remiasi idėja, kad tėvai, net būdami išsiskyrę, gali sukurti vaikui saugią, stabilią ir palaikančią aplinką. Bendratėvystė ne tik padeda sumažinti skyrybų poveikį vaikui, bet ir leidžia abiem tėvams išlaikyti stiprų ryšį su vaiku.
Kodėl bendratėvystė po skyrybų yra svarbi?
Skyrybos dažnai sukelia vaikui jausmą, kad jis praranda vieną iš tėvų. Tačiau bendratėvystė padeda įveikti šią baimę, užtikrindama, kad abu tėvai išliktų svarbūs ir įsitraukę į kasdienį vaiko gyvenimą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys pagal bendratėvystės modelį, yra emociškai stabilesni, turi geresnį savivertės jausmą ir lengviau prisitaiko prie skyrybų situacijos.
Pagrindiniai bendratėvystės po skyrybų privalumai:
Vaiko emocinio stabilumo palaikymas
Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kad abu tėvai yra įsitraukę į jo gyvenimą. Tai padeda jam įveikti nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris dažnai kyla po skyrybų.
Nuoseklumas ir rutina
Bendratėvystė skatina tėvus suderinti kasdienę vaiko rutiną, užtikrinant, kad jis turėtų aiškų gyvenimo ritmą, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būna.
Stipresnis tėvų ir vaikų ryšys
Vaikas turi galimybę kokybiškai praleisti laiką su abiem tėvais, o tai padeda išsaugoti artimą emocinį ryšį.
Mažesnis konfliktų poveikis vaikui
Bendratėvystės modelis remiasi pagarba ir komunikacija tarp tėvų, kas padeda sumažinti konfliktų poveikį vaikui. Tai ypač svarbu, nes ilgalaikiai tėvų nesutarimai gali pakenkti vaiko psichologinei gerovei.
Vaiko savarankiškumo ugdymas
Vaikai, matantys abu tėvus bendradarbiaujant, išmoksta svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip konfliktų sprendimas, pagarba ir gebėjimas išlaikyti sveikus santykius.
Kaip bendratėvystė gali atrodyti praktikoje?
Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai dalijasi atsakomybe už vaiką ir stengiasi išlaikyti nuolatinį ryšį su juo. Tai gali būti įgyvendinama įvairiai: Kai kuriose šeimose vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais, gyvendamas jų namuose pagal suderintą grafiką, pavyzdžiui, savaitė pas mamą savaitė pas tėtį. Kitais atvejais tėvai susitaria lanksčiau, atsižvelgdami į vaiko veiklas, mokyklą ar kitus jo poreikius. Pavyzdžiui, vaikas gali dažniau būti su vienu iš tėvų, jei tai praktiškiau, bet abu tėvai išlieka aktyvūs jo gyvenime.
Svarbiausia bendratėvystėje – ne tai, kiek tiksliai laiko vaikas praleidžia su kiekvienu tėvu, o tai, kad abu tėvai rodo dėmesį, įsitraukimą ir bendradarbiauja, siekdami užtikrinti vaiko emocinį stabilumą.
Praktiniai patarimai tėvams: kaip kurti sėkmingą bendratėvystę?
Įgyvendinti bendratėvystę po skyrybų nėra lengva – tai reikalauja abiejų tėvų pastangų, bendravimo, geranoriškumo ir lankstumo. Štai keli praktiniai patarimai, kurie padės kurti vaiko emocinį stabilumą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp tėvų:
1. Pagarba ir bendravimas tarp tėvų.
Net jei skyrybos buvo ar yra sudėtingos, svarbu išmokti bendrauti pagarbiai. Vaikai pastebi tėvų santykius, todėl konfliktai ar įtampa tarp tėvų gali neigiamai paveikti jų savijautą. Susitarkite, kad bendrausite ramiai ir konstruktyviai, sutelkdami dėmesį į vaiko gerovę. Jei tiesioginis bendravimas sudėtingas, galite naudoti rašytines žinutes ar specialias bendravimo programas. Čia norėčiau prisiminti kaip gerbiamas psichologas E. Meiženis, kartą, mūsų diskusijoje išklėlė klausimą/ idėją "Ar tėvai, po skyrybų, vienas į kitą vis dar žiūri kaip į suotuoktinę ar sutuoktinį ar kaip į vaiko mamą ar tėtį?". Šis atrodytų paprastas klausimas ir atviras atsakymas į jį, gali kardinaliai pakeisti tėvų elgesį vienas su kitu.
2. Sudarykite labai aiškų ir lankstų tvarkaraštį. Laikykitės susitarimų.
Vaikams svarbus aiškumas ir stabilumas. Kartu sudarykite tvarkaraštį, kuris leistų vaikui praleisti laiką su abiem tėvais. Taip jis žinos, kada ir su kuo bus, o tai mažina nerimą. Taip pat sutarime numatykite lankstumą – kartais gali tekti tvarkaraštį koreguoti dėl vaiko poreikių ar nenumatytų situacijų.
3. Venkite kalbėti neigiamai apie buvusį partnerį
Vaikai dažnai jaučiasi įstrigę tarp tėvų, kai vienas ar abu tėvai kalba apie kitą neigiamai. Stenkitės nesidalinti savo asmeninėmis nuoskaudomis ar pykčiu dėl buvusio partnerio. Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Tavo tėtis/mama visada vėluoja“, geriau sakykite: „Kartais žmonės vėluoja“.
4. Suderinkite taisykles ir vertybes
Vaikams svarbu jaustis, kad abu tėvai laikosi vienodų taisyklių ir vertybių. Jei vienas tėvas leidžia per daug laisvės, o kitas laikosi griežtų ribų, vaikas gali jaustis sumišęs ir nesaugus. Kartu aptarkite pagrindines taisykles, pavyzdžiui, miego laiką, ekranų naudojimą ar namų darbus.
5. Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą
Leiskite vaikui išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo pokyčių. Nors pagrindinius sprendimus priimate jūs, vaikui svarbu jausti, kad jo nuomonė yra girdima. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Kaip Tu manai, kur Tau būtų patogiau mokytis, kai esi pas mamą ar pas tėtį?“
6. Išlaikykite emocinį ryšį su vaiku
Praleistas laikas su vaiku turėtų būti kokybiškas. Pasistenkite, kad bendravimas nebūtų tik apie kasdienius reikalus, bet ir apie emocijas. Klausinėkite, kaip jam sekasi, žaiskite kartu, eikite pasivaikščioti ar kalbėkite apie jo pomėgius. Tai padeda vaikui jaustis svarbiam ir mylimam.
7. Spręskite konfliktus atvirai ir ramiai
Konfliktai tarp tėvų ko gero neišvengiami, bet svarbu, kad jie būtų sprendžiami ne vaikų akivaizdoje. Susitarkite, kad diskusijos dėl nesutarimų vyks privačiai, o ne per vaiką. Jei konflikto išvengti nepavyksta, galite kreiptis į mediatorius ar šeimos konsultantus.
8. Nenaudokite vaiko kaip tarpininko
Vaikas neturėtų tapti žinianešiu ar „tiltu“ tarp tėvų. Jei tėvai perduoda vienas kitam žinutes per vaiką, tai gali kelti jam stresą ir priversti jaustis atsakingam už tėvų santykius. Vaikas gali jausti kaltę ar nerimą, bijodamas, kad neteisingai perteiks informaciją arba sukels konfliktą.
Bendraukite su buvusiu partneriu tiesiogiai, nesvarbu, ar tai būtų žinutės, skambučiai ar specialios bendravimo platformos. Pasistenkite išlaikyti bendravimą ramų ir konstruktyvų, kad vaikas jaustųsi laisvas nuo tėvų konfliktų ir nesijustų priverstas „rinktis pusę“.
Pavyzdžiui, vietoj: „Pasakyk mamai/tėčiui, kad aš neatvažiuosiu anksčiau“, geriau tiesiogiai perduokite žinutę buvusiam partneriui. Tai parodys vaikui, kad jūs, kaip tėvai, rūpinatės jo emocine gerove ir netraukiate jo į suaugusiųjų problemas.
9. Atsisakykite materialinio „varžymosi“ dėl vaiko dėmesio
Kartais tėvai, norėdami pelnyti vaiko meilę, stengiasi jį „palepinti“ dovanomis ar privilegijomis. Tačiau vaikui svarbiausia ne materialinės gėrybės, o laikas, dėmesys ir meilė. Pavyzdžiui, vietoj to, kad pirktumėte dar vieną brangią žaislą, praleiskite laiką kartu, užsiimdami jo mėgstama veikla.
10. Venkite per dažnai klausinėti apie kitą tėvą
Vaikas neturėtų jaustis kaip informacijos šaltinis apie kitą tėvą ar būti verčiamas atsakyti į klausimus, kurie gali būti nepatogūs ar perteikti suaugusiųjų konfliktus. Jei dažnai klausinėjate: „Ką veikia tavo tėtis/mama?“, ypač jei tai daroma su pašaipa, paslėptu priekaištu ar per dažnai, vaikas gali pradėti jaustis įpareigotas rinktis „pusę“ ar net bijoti atvirai kalbėti apie savo laiką su kitu tėvu.
Suteikite vaikui laisvę dalintis tik tiek, kiek jis nori. Galite pasakyti: „Jei norėsi papasakoti, kaip sekėsi pas mamą/tėtį, visada mielai išklausysiu.“ Tokia frazė suteikia vaikui galimybę jaustis saugiai ir kalbėti tik tada, kai jis pats to nori, nesijausdamas spaudžiamas.
Taip pat venkite bet kokių komentarų, kurie galėtų sukelti vaikui įtampą. Pavyzdžiui, vietoj frazės: „Ar tavo mama/tėtis ir vėl pamiršo kažką padaryti?“, geriau pasakykite: „Svarbiausia, kad Tau viskas gerai.“
11. Ieškoti pagalbos, jei konfliktai tarp tėvų nepraeina
Jei tėvai nesugeba efektyviai spręsti konfliktų ar bendradarbiauti. Senos nuoskaudos vis kyla į paviršių ir neleidžia užtikrinti vaiko emocinio stabilumo ir saugumo jausmo, verta kreiptis į psichologą ar mediatorių. Tai padės ne tik sumažinti įtampą, bet ir išmokti efektyviai bendrauti dėl vaiko gerovės.
Jeigu bendratėvystės planavimas kelia iššūkių, o santykiai tarp tėvų darosi sudėtingi, pagalba iš šono gali būti naudingas sprendimas. Esu pasirengusi padėti jums sukurti harmoningą bendratėvystės modelį, atsižvelgiant į jūsų šeimos poreikius. Susisiekite su manimi: jolita.sorokinaite@gmail.com arba rezervuokite laiką susitikimui čia.
Sėkmės istorijos ir realūs pavyzdžiai.
Bendratėvystės modelis gali atrodyti sudėtingas iš pradžių, tačiau daugelis šeimų patvirtina, kad tai buvo sprendimas, kuris ne tik padėjo vaikams, bet ir pagerino tėvų tarpusavio santykius. Štai keletas realių pavyzdžių, kaip bendratėvystė padeda sukurti harmoningą aplinką po skyrybų:
1. Tėvai, kurie susitarė dėl lankstumo
Eglė ir Tomas nusprendė, kad jų dukra Emilė gyvens pas abu tėvus po savaitę. Tačiau jie susitarė būti lankstūs – jei Emilė norės daugiau laiko praleisti su vienu iš jų, tėvai leis jai pačiai priimti sprendimą. „Mes norėjome, kad ji jaustųsi laisvai ir žinotų, jog abu ją mylime ir suprantame“, – sako Eglė. Po metų toks susitarimas pasiteisino – Emilė jaučiasi mylima ir laiminga, o tėvai išmoko pagarbiai bendrauti.
2. Bendras susitikimas gimtadienio šventėje
Mindaugas ir Viktorija po skyrybų nusprendė, kad visos jų dukters gimtadienio šventės vyks kartu. Jie abu dalyvauja rengdami šventę, planuodami žaidimus ir kviesdami draugus. „Tai nebuvo lengva iš pradžių, bet mes supratome, kad mūsų dukrai svarbu matyti mus abu kartu šypsantis“, – dalijasi Mindaugas. Toks požiūris padėjo sukurti vaiko emocinį saugumą, ypač šventinėmis dienomis.
3. Pagalba sprendžiant kasdienius klausimus
Rasa ir Andrius susitarė, kad sprendžiant vaiko mokyklos klausimus jie visada pasitars tarpusavyje. Net jei sprendimas atrodo paprastas, jie aptaria jį kartu, kad vaikas matytų, jog abu tėvai yra vieningi. „Tai padeda mūsų sūnui jaustis užtikrintai, kad abu rūpinamės jo ateitimi“, – teigia Rasa.
4. Profesionalų pagalba
Po skaudžių skyrybų Lina ir Dainius kreipėsi į šeimos psichologą, kuris padėjo jiems suprasti, kaip bendrauti be konfliktų ir sutarti dėl bendratėvystės taisyklių. Psichologo pagalba jie išsprendė nesutarimus, ir dabar abu jaučia, kad gali pasitikėti vienas kitu, kai kalbama apie vaiko gerovę. Jų sūnus Jonas pastebimai tapo ramesnis ir mažiau nerimavo dėl tėvų santykių.
Raktažodžiai: bendratėvystės sėkmės istorijos, tėvų bendradarbiavimas, vaiko gerovė po skyrybų
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris paliečia visus šeimos narius, tačiau vaikai patiria sudėtingus emocinius išgyvenimus. Bendratėvystės modelis yra vienas efektyviausių būdų sumažinti skyrybų poveikį vaikui, nes jis padeda išlaikyti abiejų tėvų ryšį su vaiku ir užtikrinti jo emocinį stabilumą.
Šiame straipsnyje aptarti principai – pagarbus bendravimas tarp tėvų, aiškios ribos, nuoseklus tvarkaraštis, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą ir kokybiškas laikas su abiem tėvais – yra kertiniai kuriant harmoningą aplinką vaikui augti. Tačiau svarbu prisiminti, kad bendratėvystė reikalauja ne tik gerų ketinimų, bet ir abiejų tėvų bendradarbiavimo, lankstumo, geranoriškumo ir kantrybės.
Nors iššūkių šiame kelyje netrūksta, šeimos, kurios pasirenka bendratėvystės modelį, dažnai pastebi teigiamus rezultatus – vaikai jaučiasi labiau mylimi, saugūs ir pasitikintys savimi. Tai ne tik padeda vaikui, bet ir kuria stipresnius santykius tarp visų šeimos narių, net ir po skyrybų.
Jeigu norite giliau suprasti bendratėvystės principus ir pritaikyti juos savo šeimos situacijoje, kviečiu susipažinti su mano bakalauro darbu, kuriame aptariami moksliniai tyrimai, praktinės įžvalgos ir strategijos, tėvų išgyvenimus.
Jei jaučiate, kad jums arba jūsų vaikui reikia pagalbos išgyvenant skyrybų procesą, kviečiu kreiptis. Kaip psichologė, galiu padėti rasti sprendimus, kurie užtikrins vaiko emocinį stabilumą ir padės jums įveikti šiuos iššūkius. Rezervuokite sau laiką čia:
Jūsų J.
Comments